Deimantė Rimkutė (Asmeninio albumo nuotr.)

Sėkmės istorija: pilietiškumas stumia atstovauti jaunam Europos žmogui

Sėkmės istorija: pilietiškumas stumia atstovauti jaunam Europos žmogui

Dar besimokydama mokykloje Deimantė Rimkutė prisijungė prie vienos iš jaunimo nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje ir nenusivylė. Šiandien ji aktyviai atstovauja jaunimo interesams ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Ši patirtis, jos teigimu, svarbi siekiant pokyčių net ir kasdienėje veikloje.

Europos Sąjunga ne tik atvėrė galimybes laisvai keliauti ar mokytis užsienio šalyse. Prisijungę prie demokratinių valstybių bendrijos įgijome įrankius atstovauti savo šalies piliečiams ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu, šiuo atveju europiniu, lygmeniu. Tai leido mums mokytis, įgyti neįkainojamos patirties ir ją pritaikyti čia, Lietuvoje, ir kurti pokyčius.

Tuo įsitikinusi Europos liberalaus jaunimo valdybos narė D. Rimkutė. Jos teigimu, žmonės kuria pokyčius, o geriausias būdas jauniems žmonėms imtis iniciatyvos ir nelikti kelyje vieniems yra jungimasis į jaunimo nevyriausybines organizacijas. Ne tik Lietuvos mastu.

Ją asmeniškai jungtis prie jaunimo nevyriausybinės organizacijos paskatino pilietiškumas. „Kai man buvo šešiolika metų, nusprendžiau, kad reikia kažką daryti pačiai. Aplinkui vyksta pokyčiai, o problemų nemažėja niekada, – sakė D. Rimkutė. – Aš norėjau prisidėti, būti naudinga visuomenei.“

Su šia mintimi ir prasidėjo jos kelias jaunimo politikoje, o pirmuoju žingsniu, atvedusiu į realias jaunimo atstovavimo platformas, tapo prisijungimas prie Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos.

Dalyvavusi ne vienoje pilietinėje akcijoje, inicijavusi ir įgyvendinusi ne vieną jaunimo projektą, o šiandien jo balsui atstovaujanti Jaunimo reikalų taryboje. D. Rimkutė pripažįsta, kad jaunimo balsas šiandien yra girdimas – jaunimo atstovai yra kviečiami pasisakyti, bendradarbiauti su politikais, megzti dialogą, yra įvairių valstybės institucijų dalis.

Vis dėlto pamatuoti pokyčius, kuriuos kuria jauni žmonės arba jų išsakytos idėjos, priimti sprendimai ir žengti žingsniai, yra labai sunku. Kaip ir kiekvienos kitos interesų grupės atveju. Todėl, D. Rimkutės teigimu, tam tikrais atvejais procesas gali tapti gerokai svarbesnis nei galutinis veiklos rezultatas.

„Aš manau, kad nevyriausybinės organizacijos pirmiausia turi kelti klausimus apie jaunų žmonių įtraukimą į diskusiją su politikais, į dialogo užmezgimą. Juk politikoje mes deriname interesus, o sužinome apie juos įvairių renginių metu. Nevyriausybinės organizacijos būtent tai ir daro: jos stengiasi pabrėžti švietimo aktualumą, jaunimo teisių užtikrinimą, poreikį puoselėti vakarietiškas vertybes ir demokratiją“, – sakė pašnekovė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų