-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pavasarį piką pasiekęs ženklinimas, kai netgi trūkdavo mikroschemų, apmalšo. Dabar veterinarijos klinikose po mikroschemą įvedama vos vienam kitam gyvūnui. Veterinarijos gydytojai pastebi, kad ženklinti gyvūnų labiausiai nenori tie, kas patys bijo adatų dūrių.
Nacionalinio gyvūnų registro duomenys rodo, kad rugsėjo 1-ąją panevėžiečiai buvo suženklinę 5 368 šunis, 2 896 kates ir 20 šeškų. Panevėžio rajone suženklinta 3 719 šunų, 1 510 kačių ir vienas šeškas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas, veterinarijos gydytojas Žydrūnas Vaišvila teigė nesiimantis vertinti, kokia dalis naminių gyvūnų jau nešioja mikroschemas. Nėra duomenų, kiek Lietuvoje apskritai auginama šunų, kačių bei šeškų.
Visus juos augintojai suženklinti privalėjo iki šių metų gegužės.
„Gyvūnų ženklinimas buvo itin suaktyvėjęs balandžio–gegužės mėnesiais. Ženklino juos ir gaunantieji socialines pašalpas. Jiems tokia paslauga nekainavo – mikroschemas gyvūnams įvedę veterinarijos gydytojai gaudavo kompensacijas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros“, – teigė Ž. Vaišvila.
Tokia privilegija socialiai remtinieji galėjo pasinaudoti iki gegužės. Dabar visi ženklinantys gyvūnus už paslaugą privalo susimokėti, o tokios paslaugos kaina – 15–20 eurų.
Už neženklintą šunį, katę ar šešką numatytos baudos iki 120 eurų, tačiau nė vienas panevėžietis ar Panevėžio rajone gyvenantis nežymėto gyvūno šeimininkas dar nebuvo nubaustas.
„Kol kas ugdome gyvūnų savininkų sąmoningumą, aiškiname, kad augintinio ženklinimas – tai atsakomybė už jį. Gali būti, kad nuo kitų metų nepaženklintų gyvūnų šeimininkams bus skiriamos ir baudos“, – dėmesį atkreipė Ž. Vaišvila.
Rožyno veterinarijos klinikai vadovaujantis veterinarijos gydytojas Juozas Sederevičius patvirtino: eilės žmonių, gabenusių ženklinti savuosius augintinius, išseko.
Dabar per dieną klinikoje sulaukiama poros ar vieno šeimininko, atvežusio pažymėti savo gyvūną.
Veterinarijos gydytojas atkreipė dėmesį, kad daugiau ženklinama šunų nei kačių motyvuojant, kad katė gyvena kambaryje arba pripratusi prie namų ir nepabėgs.
„Smalsumo vedamos, iš namų pabėga ir katės. Patirtis rodo, kad tuo atveju, jei smalsuolėms ko bloga neatsitinka, paklaidžiojusios grįžta maždaug po savaitės“, – teigė J. Sederevičius.
Gyvūnus sužymėti mikroschemomis verta jų pačių labui. Ne taip retai į kliniką atneša pasimetusį šunį ar katę – jei jie turi mikroschemas, lengvai randami šeimininkai. Neturintieji mikroschemų išvežami į prieglaudą.
Kristinos veterinarijos centro vadovė, veterinarijos gydytoja Kristina Mačernytė-Misevičienė teigė, kad į jos vadovaujamą kliniką patenkantys keturkojai pacientai paprastai jau turi įvestas mikroschemas.
„Pastebėjau, kad labiausiai nenoriai augintinius ženklina tie, kurie patys bijo adatų dūrių. Jie prašo mikroschemomis gyvūnus ženklinti tuomet, kai šiems teikiama nejautra, pavyzdžiui, sterilizuojant, raunant dantis ar atliekant kitas medicinines procedūras“, – pasakojo K. Mačernytė-Misevičienė.
Paskatinti gyventojus ženklinti gyvūnus buvo raginamos seniūnijos, seniūnaitijos, kaimų bendruomenės.
Kaip viena labiausiai šioje srityje pasižymėjusių minima Panevėžio rajono Smilgių bendruomenė „Bitė“. Jai vadovaujanti Smilgių gimnazijos direktorė Asta Kačarauskienė teigė, jog išties bendruomenės aktyvas ragino vietos žmones ženklinti augintinius, negana to, į Smilgius atvykusią veterinarijos gydytoją lydėjo pas žmones, panorusius mikroschemomis sužymėti šunis bei kates.
„Rezultatas toks, kad daugiau nei pusė smilgiečių bei aplinkinių kaimų žmonių šunis ir kates sužymėjo mikroschemomis. Pati auginu du šunis bei katę, dabar visi trys jie sužymėti“, – pasakojo A. Kačarauskienė.
Bendruomenės pirmininkė teigė iš gyventojų išgirstanti klausimą, o ką daryti nugaišus ženklintam gyvūnui.
„Reikia paslaugą atlikusiam veterinarijos gydytojui pranešti, kad mikroschemą turinčio gyvūno nebėra. Gyvūnas bus išbrauktas iš registro“, – aiškino A. Kačarauskienė.
