-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Už“ 2024 metų šalies išlaidų ir pajamų planą balsavo 73, „prieš“ – 52, susilaikė 1 parlamentaras.
Prieš balsavimą dėl viso projekto Seimo posėdžių salėje atmesti visi parlamentarų pasiūlymai, kuriems nepritarė Vyriausybė, už juos nebalsavus pakankamam Seimo narių skaičiui – 71-am. Seimo narių pasiūlymų vertė siekė 690 mln. eurų, savaitės pradžioje Vyriausybė pritarė tik mažai daliai iš jų, kurių suma – 645 tūkst. eurų.
Posėdžio metu buvo pritarta Seimo nario Kazio Starkevičiaus pasiūlymui padidinti Viešųjų pirkimų tarnybai numatomus skirti asignavimus 450 tūkst. eurų atliekamoms funkcijoms užtikrinti. „Už“ balsavo 96, susilaikė 2, „prieš“ balsavusių Seimo narių nebuvo.
Taip pat buvo pritarta parlamentarės Morganos Danielės siūlymui skirti papildomus 45 tūkst. eurų Vidaus reikalų ministerijai Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) plėtros darbams vykdyti. „Už“ balsavo 72 parlamentai, „prieš“ balsavusių ir susilaikiusių parlamentarų nebuvo.
Buvo išreikštas palaikymas ir Vytauto Mitalo bei Aušrinės Armonaitės pasiūlymui padidinti Ryšių reguliavimo tarnybai numatomus skirti asignavimus 120 tūkst. eurų, o Teisingumo ministerijai numatomus skirti asignavimus – 30 tūkst. eurų, skiriant juos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. „Už“ šį siūlymą balsavo 69 parlamentarai, „prieš“ balsavusių ir susilaikiusių – nebuvo.
Šiems trims pasiūlymams Vyriausybė buvo pritarusi pirmadienį posėdyje.
2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. didinamas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat Seime buvo pritarta 5 metams pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtas lengvatas. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).
Kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai (buvo 543 mln. eurų), iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (buvo 41,8 mln. eurų).
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų. Iš jų mokytojų, pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimui numatoma 219,2 mln. eurų. 2024 m., lyginant su 2023 m., mokytojams atlyginimas „į rankas“ vidutiniškai augs 276 eurų, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 d., likusi dalis nuo rugsėjo mėnesio.
Tuo metu dėstytojams ir mokslininkams, lyginant su 2023 m., alga „į rankas“ vidutiniškai augs 440 eurų, iš jų 140 eurų – nuo sausio 1 d., likusi dalis nuo rugsėjo mėnesio.
Dirbančiųjų pajamoms didinti numatyta apie 1 mlrd. eurų, iš kurių 33,7 mln. – MMA didinimui, 38,4 mln. eurų skirta mažų koeficientų didinimui dėl augančio MMA. NPD didinimas valstybei kainuos 241,2 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetas kitais metais sudarys 2,09 mlrd. eurų – 1,923 mlrd. eurų iš biudžeto lėšų, 135 mln. eurų iš solidarumo įnašo lėšų. Krašto apsaugos finansavimas sudarys 2,75 proc. BVP.
