-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pateikdama projektą premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad net ir dirbdami 24 valandas, valstybės pareigūnai nenustoja būti žmonėmis ir yra labai konkrečių situacijų, kai dabartinis apsaugos lygis yra perteklinis.
Jos duomenimis, kitose ES šalyse tokių apsaugos reikalavimų nėra.
„Tikrai apsaugos lygis Lietuvoje yra vienas aukščiausių. Reikia konkrečiai vertinti situaciją. Jeigu yra grėsmė, tai, žinoma, į tai turi būti atsižvelgiama“, – mano premjerė.
Jis akcentavo, kad projektas nėra susijęs su asmeniniu patogumu, o jame siūloma įteisinti lankstesnę vadovų apsaugos tvarką.
„Kokia galiausiai formuluotė galėtų atsirasti įstatyme, kad apsaugos protokoluose atsirastų lankstumo, matyt, tai yra diskusijų komitetuose klausimas. Nėra čia bravūros ar kažkokio populizmo. Yra tiesiog praktiniai dalykai, kada, mano nuomone, yra ir nepagarba patiems tarnybos darbuotojams. Aš ne viską galiu gyvenime suplanuoti. Oficialią darbotvarkę aš galiu suplanuoti, o tai, kad galbūt norėčiau vakare nuvažiuoti nusipirkti burgerį, tai to suplanuoti negaliu. Tai sukelia tam tikrų nepatogumų ir kitiems žmonėms“, – sakė ji.
Premjerė I. Šimonytė pridūrė, kad apsaugos tarnybos pareigūnų patogumo vardan ji išsikėlė iš savo asmeninės gyvenamosios vietos, ko nedarė kai kurie anksčiau tokias pareigas ėję pareigūnai.
Jos nuomone, dabar taikomas apsaugos režimas yra stipriai perteklinis ir turėtų orientuotis į didesnį lankstumą.
Seimo opozicija kritikavo įstatymo pataisas, teigdama, kad apsauga gali padėti užkardyti ir galimas neteisėtas vadovų veikas, pavyzdžiui, priimti dovanėles.
„Žmogiškai jus suprantu, nes Seimo pirmininkė ir jūs, ministre pirmininke, irgi žmonės ir kartais kyla noras pasukti į kairę. Tai nevalia, kad maklinėtų iš paskos kažkokie apsauginiai“, – svarstė Seimo narys Artūras Skardžius.
Jis taip pat klausė, ar ir kiti valstybės pareigūnai, premjerės nuomone, turėtų atsisakyti apsaugos, ypač buvę prezidentai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. „Jiems tikrai grėsmė juk negresia“, – mano politikas.
I. Šimonytė į tai atsakė, kad dėl valstybės vadovo ir buvusių valstybės vadovų jokių pakeitimų nėra siūloma.
Seimo narys Dainius Gaižauskas irgi mano, kad apsauga ne tik dėl saugumo skiriama. „Apsauga skiriama tam, kad mus visus, tai yra valstybę, piliečius taip pat apsaugotų nuo galimai jūsų neteisėtų veiksmų, pavyzdžiui, kad prieitų prie jūsų su dėžute, kad nesugalvotume žolės parūkyti“, – svarstė politikas.
„Kad vadovybes apsauga man yra skirta tam, kad mane sektų, tai tikrai man labai labai didelė naujiena, nes aš niekada taip negalvojau“, – atsakė premjerė.
Seimo narė Rita Tamašunienė svarstė, gal reikėtų peržiūrėti pačios apsaugos režimą, kad „paskui jus nesekiotų papildomi automobiliai“. Ji taip pat pastebėjo, kad Vadovybės apsaugos tarnyboje yra puikių moterų pareigūnių, kurios galėtų saugoti valstybės vadoves, kad tai nesukeltų nepatogių situacijų.
Seimo narei Astai Kubilienei susidarė įspūdis, kad premjerės ir Seimo pirmininkės privatumas yra svarbesnis už atsakomybę valstybės piliečiams.
Ji svarstė, kad galbūt ieškoma galimybių „su kažkuo slapčiomis susitikti, o gal ir priimti dovanų kokią nors dėžutę“.
„Jūs puikai žinote, kad žmonės, kurie nori daryti tam tikrą nedorą, tą nedorą darbą sugeba padaryti labai labai įvairiomis aplinkybėmis“, – atsakė I. Šimonytė.
Seime vykusioje diskusijoje daugiausia aistrų sukėlė Seimo nario Dainiaus Gaižausko pastebėjimai apie „mergaitiškus moterų pokalbius“.
„Kalbame apie rimtą įstatymo projektą, bet turinys gavosi nerimtas. Gerbiamos moterys, kreipiuosi į jūs Seimo pirmininke ir premjere. Gal jums ir atrodo moteriškai, kad jums nereikia tos apsaugos, gal jums norisi moteriškai pakalbėti, kaip ten sako, tarp mūsų mergaičių. Neįsižeiskite, apsauga reikalinga tam, kad jus apsaugotų nuo kažkokių grėsmių, išties reikalinga dėl skaidrumo tam, kad negalėtų jūsų kažkokie nedori draugai ar kolegos, lobistai paslapčia prieiti ir kažką pasiūlyti. Tai veikia ir prevenciškai. Nereikia rimtų dalykų sumenkinti, apsauga turi būti. Jeigu jums netinka tos pareigos, jūs galite jų atsisakyti vardan laisvės“, – pasiūlė D. Gaižauskas.
Dėl tokio kolegos pasisakymo apgailestavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Labai apmaudu, kad jūs sugebate suvokti šį įstatymo projektą tik per savo vyriškumo prizmę, ir tai visiškai su tuo nesusiję. Keista girdėti XXI amžiaus ES valstybės parlamente tokius pasisakymus apie moteriškumą, apie mergaitiškus pasikalbėjimus“, – sakė parlamento vadovė.
Seimo narės MonikOS Navickienės nuomone, tokia kalba yra žeminamos moterys, ir tai yra gėdinga šitame parlamente.
Tuo tarpu Seimo pirmininko pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad tokios kalbos nusipelno etikos sargų dėmesio.
„Manau, kad jos nusipelno kreipimosi į Etikos ir procedūrų komisiją. Taip pat tikiuosi, kad sureaguos Valstybes apsaugos tarnyba, nes ponas D. Gaižauskas priskyrė jai labai keistą funkciją – saugomų valstybės vadovų šnipinėjimą. Nemanau, kad ta tarnyba turi tokią funkciją“, – teigė J. Razma.
Rasti balansą tarp asmeninio patogumo ir apsaugos lygio, tinkamai sudėliojant režimus ragino Seimo narys Audrius Petrošius.
„Keistinų dalykų apsaugos protokoluose ir režimuose išties yra. Tai yra puiki proga pradėti diskusiją, nes problemų, akivaizdu, yra“, – įsitikinęs politikas.
Už įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 37 parlamentarai. Po svarstymo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete į Seimo salę jos sugrįš birželio 14 d.
Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos numato, kad Respublikos prezidentas (kaip ir iki šiol) būtų saugomas 24 valandas per parą. Tačiau kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo pirmininko pareigas, pavaduojantys ministrą pirmininką) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga.
Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui (jų arba atitinkamų tarnybų motyvuotu prašymu ar teikimu). Tokios apsaugos skyrimo tvarką ir pagrindus nustatytų Vyriausybė.
Taip pat siekiant užkardyti visas galimas grėsmes ir pavojus vadovybės saugumui, siūloma Vadovybės apsaugos įstatyme aiškiai reglamentuoti, jog saugomo asmens gyvenamoji vieta saugoma 24 valandas per parą (t.y. net ir tais atvejais, kai pats saugomas asmuo gali būti nesaugomas).
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
