-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Už skubos tvarka teiktas pataisas balsavo 126, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai.
Gyventojams šį ir kitą šildymo sezonais už centralizuotą šilumą nereikės mokėti 9 proc. PVM tarifo, nes atitinkama suma šilumos tiekėjams bus kompensuojama iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, valstybės kompensaciją gavęs tiekėjas, galutinėje sąskaitoje vartotojui neskaičiuos PVM.
Prieš balsavimą motyvus išsakę parlamentarai kritikavo, kad lengvata pritaikyta tik centralizuotai tiekiamai šilumai.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius pataisas palaikė, tačiau tikino dažnai girdintis regionų gyventojų kritiką dėl to, kad PVM lengvata nenumatoma biokuru besišildantiems namų ūkiams. Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu itin brangsta ir šilumai naudojamos granulės.
„Frakcija (…) šiam įstatymo projektui pritars, bet būtų buvę daug geriau, kad būtų atsižvelgta į kai kurių Seimo narių (…) pasiūlymus ir būtų apimta platesnė gyventojų dalis, suteikiant galimybę jiems (PVM lengvata – ELTA) pasinaudoti“, kalbėjo A. Butkevičius.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas taip pat pasigedo paramos likusiems gyventojams, o šias pataisas vadino „diskriminacinėmis, skirstančiomis žmones į kategorijas“.
Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis ragino balsuoti prieš ir teigė, kad projektas diskriminuoja gyventojus „pagal sluoksnius ir turimo turto vienetą“.
Jo skaičiavimais, lengvata Lietuvoje gali 2–5 proc. padidinti skurdo lygį, o grąžinus pilną tarifą 2024 metais, kuris, jo teigimu, sieks 21 proc., išaugs biudžeto pajamos ir infliacija.
„Automatiškai 2024 m. gegužę užprogramuojate milžinišką infliaciją“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Visgi premjerė Ingrida Šimonytė paragino R. Žemaitaitį negąsdinti žmonių ir atkreipė dėmesį, jog 9 proc. PVM lengvata centriniam šildymui yra neterminuota. Pasak jos, tvirtinat 2024 metų valstybės biudžetą atsiradus poreikiui priimti papildomus sprendimus, tai ir būtų padaryta.
„Norėčiau atkreipti dėmesį gerbiamo kalbėjusio prelegento, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvata centriniam šildymui termino neturi. Ir tai, kas siūloma dabar, tai dar kompensuoti ir tuos 9 proc., kurie yra nustatyti kaip nuolatinė lengvata, tai ačiū jums labai. Ir nereikia čia žmonių gąsdinti Armagedonu, jeigu bus reikalingi papildomi sprendimai 2024 metais, bus ir tie sprendimai“, – akcentavo I. Šimonytė.
Finansų ministerijos skaičiavimais, ateinantį šildymo sezoną dėl to biudžetas netektų apie 54 mln. eurų, o dar kitą – apie 57 mln. eurų, jei energijos kainos jo metu išliks tokios pat kaip 2023 m. pirmąjį pusmetį.
Analogiška PVM lengvata atgaline data buvo pritaikyta nuo 2022 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d., po to, kai kovo viduryje ypatingos skubos tvarka Seime priimtos atitinkamos Vyriausybės inicijuotos įstatymo pataisos.
Svarstymo plenarinėje posėdžių salėje ir Seimo komitetuose etapus projektas įveikė sklandžiai, tačiau opozicija jų metu turėjo pastabų, kad valdantieji nesiūlo panašių pagalbos priemonių kitomis kuro rūšimis, pavyzdžiui, biokuru, besišildantiems gyventojams.
Savo ruožtu jį rengusi Finansų ministerija argumentuoja, kad pataisos apima tik centralizuotai tiekiamą šilumą, kadangi jos kainas reguliuoja valstybė, o dujomis ar malkomis besišildantys gyventojai šilumos kiekį gali reguliuoti arba rinktis kitą šildymo būdą.
