ELTA (D. Labučio) nuotr.

Seimas apsisprendė patikslinti šių metų valstybės biudžetą

Seimas apsisprendė patikslinti šių metų valstybės biudžetą

Antradienį posėdyje Seimo nariai dar kartą atnaujino 2022 metų valstybės biudžeto projektą.

Pakeitimuose numatyta daugiau pinigų saugumui, infliacijai ir nuo karo besitraukiantiems Ukrainos žmonėms. Dėl to biudžeto deficitas gali pasiekti 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto.

Už tai balsavo 68 Seimo nariai, pasisakiusių prieš nebuvo, 23 susilaikė.

Projekte planuojamos biudžeto pajamos siekia 15,115 mlrd. eurų (733 mln. eurų daugiau nei anksčiau), o išlaidos – 17,536 mlrd. eurų (907 mln. eurų daugiau).

Kaip rašoma aiškinamajame rašte, papildomos lėšos skiriamos Lietuvos kariniam, kibernetiniam, ekonominiam saugumui stiprinti, išaugusios infliacijos poveikiui švelninti ir dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą besitraukiantiems Ukrainos žmonėms padėti.

„Tai yra didžiausias antiinfliacinis paketas Europos Sąjungoje. Reikia pripažinti, kad ir infliacija Lietuvoje yra viena didžiausių, kuri skaudžiausiai kerta mažas pajamas gaunantiems. Todėl ir didžioji dalis šio antiinfliacinio paketo yra būtent skirta jiems. Kad jų perkamoji galia nemažėtų“, – prieš balsavimą sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas pastebėjo, kad dėl pakeitimų atsiranda klausimų dėl deficito.

„Jis ilgainiui pradės rodyti savo neigiamą veidą. Reikės atsakyti, ar visos išlaidos tikrai yra investicijos, nes dabar kai kurios skiriamos tiesiog infliacijos padariniams kompensuoti“, – sakė jis.

Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis priminė, kad Lietuva ir pernai turėjo bene didžiausią infliaciją Europoje.

„Argumentai, kad jei nebūtų karo, čia nieko nereikėtų daryti… Manau, kad lygiai taip pat turėtume antiinfliacinį projektą. Sutinku, kad turime ribotus išteklius, bet juos reikia paskirstyti protingai ir socialiai teisingai. Manau, kad horizontalus elektros kompensavimas yra socialiai neteisingas – kuo daugiau turto valdau, kuo daugiau elektros sunaudoju, tuo didesnę kompensaciją gausiu“, – pastebėjo jis.

Vis tik valdančiųjų teiginiais neliko įtikintas opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovas Algirdas Sysas.

„Infliacijos lygis aiškiai yra didesnis negu augimo. „Sodra“ aiškiai pateikė duomenis, kad didžiąją dalį, o kai kuriems ir visą dalį suvalgo infliacija. Reikia pripažinti faktą“, – teigė jis.

Socialdemokratas taip pat užsiminė pasigendąs sisteminės mokesčių reformos, kuri leistų atsverti neigiamą valstybės pajamų ir išlaidų balansą.

„Blogiausia yra tai, kad mes skolinamės ir neturime tvarių finansinių šaltinių žiūrint į ateitį. Kiti metai ateis, reikės vėl tvirtinti biudžetą, tai labiausiai pasigendu mokestinės reformos“, – akcentavo A. Sysas.

Premjerė Ingrida Šimonytė atsakė, kad infliacija šiuo metu yra didelė visoje Europoje.

„Akivaizdu, kad tai yra struktūriniai dalykai, sukrėtimai, dėl kurių globalios konjunktūros mes pakeisti tikrai negalėsime. Bet galime mažinti pasekmes Lietuvos žmonėms. Tą, tiesą sakant, ir darome“, – sakė ji.

Plenariniame posėdyje apsvarstyti kai kurių Seimo narių pasiūlymai, tačiau nė vienam jų pritarta nebuvo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė siūlė 30 mln. eurų skirti kolektyviniams apsaugos statiniams ir slėptuvėms renovuoti ar įrengti. Taip pat buvo raginimų dar 6 mln. eurų paremti žemės ūkio sektorių, o demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas siūlė padidinti Seimo kontrolieriaus patarėjų ir kitų ombudsmenų atlyginimus.

Pajamos ir išlaidos

Papildomos biudžeto pajamos planuojamos iš gausesnio pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų mokesčių surinkimo.

Papildomos išlaidos pasiskirsto taip: 132,3 mln. eurų ukrainiečių socialinei paramai, studentų studijų išlaidoms padengti ir stipendijoms mokėti, 9,3 mln. eurų nukentėjusiems žemės ūkio sektoriams, 1,9 mln. eurų siekiant užtikrinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą.

Dar 640,6 mln. eurų numatyta priemonėms, skirtoms energijos išteklių ir kitų prekių kainų kilimui švelninti.

Biudžete 25 mln. eurų skiriama geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, 1,4 mln. eurų –2023 metais vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, 52,8 mln. eurų – paramai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, 0,4 mln. eurų – naujai politinei partijai „Vardan Lietuvos“ finansuoti.

Atsižvelgus į pagalbos ukrainiečiams, besitraukiantiems dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą, priemone, taip pat į priemonių, švelninančių infliacijos pasekmes gyventojams ir verslui, paketą, Finansų ministerijos atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, paskelbtą 2022 metų kovo 31 dieną, ir atnaujintas valstybės, socialinio draudimo fondų pajamų ir išlaidų projekcijas, numatoma, kad 2022 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarys –4,9 proc. BVP.

Anksčiau šis dydis buvo planuojamas -3,3 proc.

2022 metų biudžetas keičiamas jau antrą kartą šiais metais. Pirmą kartą papildomas finansavimas numatytas krašto apsaugai.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų