Asociatyvi P. Židonio nuotr.

Savivaldybės rengiasi Tūkstantmečio pokyčiams

Savivaldybės rengiasi Tūkstantmečio pokyčiams

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) savivaldybėms davė startą per aštuonias savaites pateikti savo planus, kaip dalyvaus Tūkstantmečio mokyklų programoje.

Pretenduos į milijonus

Panevėžys iš jos tikisi pasisemti pusšešto milijono, rajonas pretenduotų į 1,5 mln. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija motyvuoja, jog Tūkstantmečio mokyklų programa padės sustiprinti mokyklas, kad visi vaikai turėtų geriausias sąlygas mokytis. Manoma, kad tai leis sumažinti mokymosi rezultatų atotrūkį tarp savivaldybių bei tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų,

Programoje gali dalyvauti mokyklos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų. Planuojama, kad į ją įsitrauks ne mažiau kaip trys vienos savivaldybės mokyklos.

Tūkstantmečio programoje dalyvaujančiai savivaldybei būtų suteikta finansinė parama įgyvendinti jos parengtam pažangos planui.

Šį projektą planuojama įgyvendinti dviem etapais. Pirmajam numatyta daugiau kaip 200 mln. eurų, o savivaldybėms skiriamos sumos priklausys nuo jų pažangos plano, mokinių skaičiaus.

Svarstymai prasideda

Kurios Panevėžio mokyklos bus atrinktos dalyvauti Tūkstantmečio programoje, miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Armonavičiaus teigimu, veikiausiai paaiškės kovą. Anot jo, nebūtinai tai turi būti vien geriausios miesto švietimo įstaigos.

„Reforma po reformos, o tarp mokyklų kaip buvo skirtumai, taip ir liko. Kaip ir socialinėje srityje. Jau 30 metų mažiname socialinę atskirtį, o ji kaip yra, taip yra.“

A. Pocius

Pasak K. Armonavičiaus, Panevėžys tikisi pretenduoti į 5,5 mln. eurų. Dar svarstoma, kam konkrečiai būtų panaudota tokia investicija.

Pavaduotojo teigimu, pradžioje reikalinga parengti du dokumentus: Savivaldybės tarybos pritarimą dalyvauti programoje, kurio politikų bus prašoma artimiausiame posėdyje, ir 2021 metų pažangos ataskaitą. Juos turint, būtų pradėtas kurti pažangos planas. Jame atsispindėtų Panevėžio švietimo sistemos būklė, problemos, ką reikia tobulinti ir kokios tam reikalingos investicijos.

Iššūkis pedagogams

Su Tūkstantmečio programa nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos atsirasianti naujovė – įtraukusis mokymas. Pasak K. Armonavičiaus, visuomenei tai – nauja frazė, reiškianti, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos privalės sudaryti sąlygas mokytis įvairių specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

„Tai iššūkis bendrojo ugdymo mokyklų pedagogams gebėti dirbti su tokiais vaikais. Tam reikalingi ir papildomas kompetencijas turintys žmonės: mokytojo padėjėjai, specialieji pedagogai, kurių poreikis turi didėti“, – sako K. Armonavičius.

A. Paberžio nuomone, geriausias metodas sudaryti sąlygas bendrojo ugdymo mokykloje mokytis specialiųjų poreikių vaikams – kurti jų klases. „Sekundės“ nuotr.

Nekankinti vaikų

Panevėžio M. Karkos pagrindinės mokyklos direktorius Alfredas Paberžis mano, kad ši švietimo įstaiga yra viena tinkamiausių kandidačių mieste dalyvauti Tūkstantmečio programoje.

„Mes jau vykdome įtraukųjį ugdymą ir, sakyčiau, sėkmingai“, – sako direktorius.

Mokykloje jau dvyliktus metus iš eilės komplektuojamos specialiosios (logopedinės) klasės, skirtos kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems mokiniams, kuriems Pedagoginės-psichologinės tarnybos yra nustatyti dideli ir labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Šiuo metu tokios sudaro pusę mokyklos klasių.

A. Paberžio nuomone, geriausias metodas sudaryti sąlygas bendrojo ugdymo mokykloje mokytis specialiųjų poreikių vaikams – kurti jų klases.

Daug sudėtingiau, direktoriaus nuomone, šį siekį įgyvendinti integruojant vaiką į įprastą klasę. Pasak jo, dažna situacija, kai į bendrojo ugdymo mokyklą atėjęs vaikas, turintis specialiųjų poreikių, o jo poreikiai dideli ir įvairiapusiai, mokomas pagal bendrojo ugdymo programą. Direktoriaus manymu, jeigu toks vaikas bus ugdomas su visais bendrame mokyklos kontekste ir neatsižvelgiama į realias jo galimybes bei gebėjimus, apgaudinėsime patys save.

„Svarbiausia žmogutį užauginti, suformuoti, o ne kankinti pagal bendrojo ugdymo programas“, – pabrėžia A. Paberžis.

Anot jo, Tūkstantmečio programoje tikrai yra gerų dalykų, tačiau vargu ar teisinga manyti, kad ją įgyvendinus žymiai pagerės švietimo būklė, mokinių pasiekimų rezultatai. Svarbiausia, mokyklos vadovo manymu, kad programoje dalyvausiančiose mokyklose postūmis būtų realus, o ne popierinis.

Kaimuose kelia sumaištį

Tūkstantmečio programos keliamus kriterijus atitinka daugelis ir Panevėžio rajono mokyklų. Ši Savivaldybė irgi dar svarstys, kurios joje dalyvautų. Panevėžio rajonas gali pretenduoti 1,5 mln. eurų. Vicemeras Antanas Pocius svarsto, jog šios lėšos galėtų būti investuojamos į švietimo infrastruktūros atnaujinimą, pedagogų kvalifikacijos kėlimą.

Tačiau jis išsakė ir abejonių dėl programos pasekmių.

Su ja taip pat susijusios neseniai Vyriausybės patvirtintos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės. Pagal jas ne tik neturėtų likti jungtinių klasių, bet ir pertvarka paliestų mažiau mokinių turinčias gimnazijas. Nuo 2024-ųjų gimnazijos privalės išlaikyti ne mažiau kaip dvi baigiamąsias klases, kuriose turės mokytis bent 21 gimnazistas. Dabar minimalus skaičius yra 12. O nuo 2026 metų gimnazijų trečiose klasėse jau turės mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys. Rajoninėse savivaldybėse aistros verda ir dėl nustatyto 30 kilometrų atstumo tarp gimnazijų.

Pasak A. Pociaus, tokios planuojamos taisyklės rajone kelia nemažai sumaišties ir baimės dėl mokyklų išlikimo.

Stebuklų nesitiki

Anot vicemero, švietimo sektoriuje jau būta daug reformų – jų imasi kone kiekviena nauja valdžia ir tam leidžiami nemenki pinigai.

„Kiek galima? Reforma po reformos, o tarp mokyklų kaip buvo skirtumai, taip ir liko. Kaip ir socialinėje srityje. Jau 30 metų mažiname socialinę atskirtį, o ji kaip yra, taip yra“, – kirto A. Pocius.

Mero pavaduotojo nuomone, ir Panevėžio rajonui galima gauti suma –1,5 mln. eurų – nėra didelė. Tai reiškia, kad vienam rajono vaikui tektų vidutiniškai 500 eurų.

„Bijau spėlioti, kaip bus dėl šios reformos. Įvertinus, kad ta programa suplanuota keleriems metams, o pinigų tikrai ne kosmosas, nelabai tikiu, kad pavyktų situaciją radikaliai pakeisti. Kažkas gero tikrai bus, bet tais tikslais, kurie keliami viešai ir garsiai, aš abejoju“, – teigia vicemeras.

Anot jo, sunku įsivaizduoti, kad po šios Tūkstantmečio reformos nedidelė kaimo mokykla prilygtų Vilniaus licėjui.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų