LLRI duomenimis, iš 60-ies šalies savivaldybių netgi 53 apie savo valdomas įmones internete neskelbia net minimalios privalomos viešinti informacijos.

Savivaldybės įmonių veikla – po devyniais užraktais

Savivaldybės įmonių veikla – po devyniais užraktais

 

Savivaldybių valdomų įmonių savininkė yra visuomenė. Visgi, kaip rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta analizė, tikrieji akcininkai – miesto ar rajono gyventojai – dažnai mažiausiai žino, kas vyksta bendrovėse, kurios turėtų būti jų rankose.

LLRI duomenimis, iš 60-ies šalies savivaldybių netgi 53 apie savo valdomas įmones neskelbia net minimalios privalomos viešinti informacijos. Nuo visuomenės nuslepiamos bendrovių veiklos ataskaitos, valdybų ir stebėtojų tarybų nariai, vadovų atlyginimai. Pasak ekspertų, įvertinusių visų Lietuvos savivaldybių valdomų įmonių privalomą skelbti informaciją, bendras jų skaidrumo balas nesiekia nė 4 iš galimų 6.

Pagal privalomos skelbti informacijos bendrą vidutinį skaidrumo balą Panevėžio miestas ir rajonas, surinkę po 5 balus, dalijasi 15–16 vietas. Sąrašo viršuje – mažosios šalies savivaldybės. Jos pateikia daugiausia informacijos apie savo įmones. Iš didžiųjų šalies miestų Aukštaitijos sostinę lenkia tik Klaipėda, surinkusi 5,9 skaidrumo balą ir atsidūrusi 8-ojoje vietoje.

Mistinės ataskaitos

Panevėžiečiai į antrąjį dešimtuką nustumti LLRI ekspertams įvertinus, jog miesto ir rajono savivaldybės visuomenei kaip susitarusios nutyli apie savo veiklą – nė vienos iš dešimties bendrovių internetinėse svetainėse tyrimo autoriai neaptiko įdėtų veiklos ataskaitų.

Panevėžio autobusų parkui jau ilgiau nei metus laikinai vadovaujantis Arnoldas Gražys, paklaustas apie įmonės internetinėje svetainėje nematomą praėjusių metų veiklos ataskaitą, pats nustebo ir pažadėjo išsiaiškinti. Visgi vėliau direktorius pasiūlė skaityti viešinamą bendrovės 2017–2019 m. strateginį veiklos planą. Visuomenė iš tokios viešos informacijos gali sužinoti, ką įmonė planuoja nuveikti, bet kaip direktoriui pavyko surašytąjį planą įgyvendinti, bendrovės svetainėje – nė žodžio.

Surasti veiklos ataskaitą – sunkiai įveikiama užduotis ir susidomėjusiesiems, kaip 2018 metais sekėsi kitai strateginei Panevėžio bendrovei „Aukštaitijos vandenys“. Nors bendrovė ataskaitą įdėjusi, reikia žinoti, kaip ją rasti. Šioji pavadinta metiniu 2018 m. pranešimu ir jos ieškoti reikia finansinių ataskaitų skiltyje.

„Pripažįstu, kad turime kur tobulėti. Pernai rudenį ruošėmės atnaujinti įmonės internetinę svetainę, bet tas darbas liko nepadarytas. Sutinku, kad dabar joje yra painiavos – informacija turi būti kiekvienam aiški ir lengvai prieinama“, – kalbėjo įmonės ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška.

Miesto Savivaldybės laikinasis administracijos direktorius Tomas Jukna patvirtino, kad veiklos ataskaitas įmonės privalo skelbti.

„Tokia informacija turi būti skelbiama, standartiškai įmonės tinklalapiuose turėtų būti skelbiamos finansinės ataskaitos, valdybos ir stebėtojų tarybos, nepriklausomo audito išvada ir vadovo, tai yra veiklos, ataskaita. Kiekvienos įmonės vadovo veiklos ataskaitą viešai tvirtina Savivaldybės taryba, netiesa, kad jos nėra prieinamos visuomenei. Bet jei įmonių portaluose nėra, pasakysim, kad įdėtų“, – stebėjosi T. Jukna.

A. Gražys pasiūlė skaityti Autobusų parko 2017–2019 m. strateginį veiklos planą. Visuomenė iš tokios viešos informacijos gali sužinoti, ką įmonė planuoja nuveikti, bet ne kaip direktoriui pavyko surašytąjį planą įgyvendinti.
„Sekundės“ archyvo nuotr.

Prie geresnių

Visgi, pasak savivaldybių įmonių skaidrumo analizės autorės, LLRI ekspertės Gintarės Deržanauskienės, tiek Panevėžio miesto, tiek rajono savivaldybes galima pagirti – palyginti su dauguma savivaldybių, panevėžiečiams apie jų įmones skelbiama gana daug informacijos.

„Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėms skirta po penkis balus iš šešių, tad nors jų skelbiama informacija atitinka ne visus įstatymo reikalavimus, palyginti su kitomis savivaldybėmis, situacija gera“, – teigė G. Deržanauskienė.

Anot ekspertės, akivaizdu, kad daugiau informacijos garantuoja didesnį skaidrumą, o jos trūkumas sietinas su nepotizmu ir korupcija, kurių apraiškų matoma savivaldoje. Tai pastebi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Šioji skelbia, kad savivaldybės išlieka tarp labiausiai korupcijos paveiktų sričių Lietuvoje – net 37 proc. visų pernai STT pradėtų ikiteisminių tyrimų susiję su galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis vietos savivaldoje.

„Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija yra pabrėžusi, kad didesnis savivaldybių valdomų įmonių skaidrumas mažintų korupcijos rizikas, didintų savivaldybių valdomų įmonių efektyvumą ir gaunamą grąžą“, – pabrėžė G. Deržanauskienė.

Iškreipta konkurencija

Menkas informacijos, viešai prieinamos apie savivaldybės valdomas įmones, kiekis, anot ekspertės, yra ženklas, kad šios bendrovės veikia kitais tikslais nei kad viešojo intereso tenkinimas.

„Svarbu suprasti, kad gyventojai turi teisę viską žinoti apie savivaldybės valdomas įmones, nes būtent jie yra tikrieji tų įmonių savininkai. Jei gyvenate Panevėžyje ir Savivaldybė turi įmonę, vadinasi, esate vienas jos savininkų, nes būtent gyventojų suneštais biudžeto pinigais bus finansuojama tos įmonės veikla, dotuojami patiriami nuostoliai“, – pažymėjo G. Deržanauskienė.

Anot jos, būtina suprasti, kad savivaldybės ūkine veikla užsiimti gali tik tada, kai ja negali užsiimti verslas, tai yra kai kitaip nėra galimybių gyventojams suteikti reikalingų paslaugų.

„Vis dėlto stebint kai kuriose savivaldybėse veikiančius valdiškus knygynus, vaistines, pirtis ir kirpyklas, matyti, kad to nėra laikomasi. Taip yra iškraipoma konkurencija ir galiausiai sąskaitas, kai valstybinis verslas nepasiseka, sumoka patys gyventojai“, – teigė G. Deržanauskienė.

Mato riziką

Panevėžys būtent tokios patirties įgavo, kai ilgą laiką bandė išsaugoti merdėjančią miesto pirtį. Nuostolingai veikiančios įstaigos 1966-aisiais statytą ir remonto besišaukiantį pastatą Savivaldybė buvo pradėjusi pardavinėti. Visgi šiuo metu jo privatizavimas sustabdytas.

Laikinasis administracijos direktorius T. Jukna pripažįsta nemanantis, kad pirties paslaugą turėtų teikti Savivaldybės įmonė, todėl pritartų jos pardavimui.

Visgi jis nesutinka su LLRI ekspertų pozicija, jog savivaldybės visa kita ūkine veikla turėtų užsiimti tik tuo atveju, kai nėra to darančio verslo.

„Savivaldybė tikrai gali turėti ir ūkine veikla užsiimančių įmonių, svarbiausia, kad jos būtų bent minimaliai pelningos ir būtų nepertraukiamai teikiamos tokios paslaugos, kaip atliekų tvarkymas, šilumos, vandens tiekimas ir kitos“, – teigė T. Jukna.

Jo nuomone, perduoti tokias svarbias Savivaldybės funkcijas į privačias rankas būtų klaidingas ir rizikingas žingsnis.

„Privataus verslo tikslas yra pelnas. Verslo įmonės pelną panaudos privatiems interesams, bet ne gyventojų poreikiams tenkinti. Jei Savivaldybės įmonė turi pelno, jis paprastai miestui grįžta per investicijas arba dividendais į biudžetą, už kuriuos kažkas mieste tvarkoma. Nors Savivaldybės įmonės ir viešuosius pirkimus privalo vykdyti, ir ataskaitas viešai ir visiems matomai teikti, vis tiek jose atseit neskaidru. O jei ateitų tik pats sau atsakingas privatus verslas, ar būtų labai gerai?“ – palygino administracijos vadovas.

Komentarai

  • Greičiau privatizuoti tą pirtį, o tai miestas liks kaltas kai stogas įgrius ir ką sužeis. Kežena visiška. Neklausyti verksnių nei sėdinčių protestuose nei pasirengusių griūti po traktoriais. Jeigu ne ašaringieji, tai vietoj Verdenės jau stovėtų modernus namas mažų pajamų šeimoms, o jos gyventų šiltuose butuose. Realiai mažėtų socialinė atskirtis.

  • Jei jau virš metų vadovauja laikinas autobusų parko vadovas, ar nevertėtų savivaldybei surasti tikrą vadovą? Įmonė didelė o vadovo neturi.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų