Savivaldybės įmonėje – savos taisyklės

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2018.01.23 07:48

Daugiau nei penki šimtai Panevėžio daugiabučių namų bendrijų, savo santaupas laikančių Savivaldybei pavaldaus Butų ūkio sąskaitose, turėtų jaustis tarsi sėdėtų ant parako statinės.

Kurio nors banko griūties atveju daugiabučių gyventojams grėstų prarasti daug metų namo reikmėms kauptus pinigus, mat įmonės sąskaitose saugomos sumos kur kas didesnės nei finansinės krizės atveju valstybės apdraustoji suma. Tokią žinią, dėl kurios turėtų sunerimti daugiabučių bendrijos, paskelbė Panevėžio butų ūkyje auditą atlikę Savivaldybės kontrolieriai.

Po auditorių vizito bendrovei teks gerokai susiimti. Tikrintojai įmonėje aptiko šiais laikais ne tik privačiame, bet ir valstybiniame sektoriuje sunkiai įsivaizduojamų dalykų. Pavyzdžiui, Butų ūkio darbuotojams atviras kelias darbo metu tvarkyti asmeninius reikalus ir dargi įmonės sąskaita patylomis įsipilti degalų.

Nors įmonė sugeba metus baigti pelningai, tačiau pelnas toks simbolinis, kad auditoriai įspėja apie didelę bankroto riziką. Įtemptą situaciją lemia didžiulės bendrovės sąnaudos. Tarkim, vien darbo užmokesčio fondas sudaro net 60 proc. įmonės išlaidų. Tačiau tai nereiškia, kad čia dirbantys žmonės gali pasigirti gerais atlyginimais – daug Butų ūkio darbuotojų tegauna vos daugiau nei minimalius atlyginimus.

Ant parako statinės

Panevėžio butų ūkį patikrinę Savivaldybės kontrolieriai skambina pavojaus varpais: įmonės sąskaitoje saugomos daugiabučių namų santaupos nėra saugios.

Bendrovė administruoja 560 Panevėžio daugiabučių. Iš jų tik vos 50 kaupiamąsias lėšas laiko pačių bendrijų atsidarytose banko sąskaitose. Kitų daugiabučių sukaupti pinigai nugula į bendrą katilą – kurią nors iš Butų ūkio sąskaitų. Jas įmonė turi pagrindiniuose šalies bankuose. Visose bendrovės sąskaitose saugomos sumos yra gerokai didesnės nei įstatyme numatyta privalomai valstybės draudžiama suma, tai yra 100 tūkst. Eur.

Tai reiškia, kad banko griūties atveju įmonė atgautų tik 100 tūkst. Eur, o likusi suma kartu su bendrijų santaupomis gali tiesiog nuplaukti.

„Nesiryžtame prognozuoti kuriam nors bankui finansų krizės, bet tokios patirties Lietuva jau turi. Šitaip laikyti santaupas yra tarsi sėdėti ant parako statinės. „Snoro“ banko atveju bendrijoms galėtų baigtis labai prastai“, – įspėja Savivaldybės kontrolierė Laima Skeirytė.

Avarinės tarnybos automobiliuose prieš keletą metų įdiegta įranga, leidžianti nustatyti judėjimo maršrutą, gerokai sumažino degalų sąnaudas. Tačiau kitiems Butų ūkio vairuotojams keliai atviri. V. Bulaičio nuotr.

Butų ūkio direktoriaus Gintaro Ruzgio nuomone, absoliuti dauguma Panevėžio daugiabučių sukauptus pinigus saugoti įmonei patikėjo veikiausiai dėl to, kad bendrijoms šitaip patogiau tvarkyti savo lėšas.

„Banko griūties atveju mūsų bendrovė patirtų nuostolių, nes turėtume grąžinti lėšas jų savininkams – bendrijoms“, – ramina G. Ruzgys.

Vis dėlto direktorius pripažįsta, kad toks jo pasvarstymas tėra labiau teorija nei praktika. Kad kurio nors banko krizės atveju daugiabučiai neprarastų kaupiamųjų lėšų, Savivaldybė žada kalbėtis su bendrijų pirmininkais, kad šie santaupas imtųsi saugoti savarankiškai – iš Butų ūkio sąskaitos pervestų į bendrijos atsidarytą sąskaitą.

„Mes irgi to pageidaujame. Kalbėsime su bendrijomis, kad kaupiamosios lėšos būtų laikomos jų sąskaitose“, – „Sekundei“ teigė G. Ruzgys.

Ilga kelionė po miestą

Nors Butų ūkis pats kasmet samdo nepriklausomus auditorius, daug metų įmonės netikrinę Savivaldybės kontrolieriai liko nustebinti daugelio aptiktų dalykų.

Daugiau nei pusės tūkstančio Panevėžio daugiabučių buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė savo pačios apskaitoje palikusi klaidų ir neatitikimų, dėl ko gali būti iškraipyti finansinių ataskaitų duomenys. Bendrovės finansinėse ataskaitose neatskleista informacija apie visus pinigų srautus, klaidingai skaičiuotas pastatų nusidėvėjimas, netinkamai atliekama inventorizacija. Nustatyta klaidų vykdant pirkimus.

Kontrolieriai atkreipė dėmesį ir į keistą degalų naudojimo ir darbuotojų išdirbto laiko kontrolę.

Įranga, leidžianti nustatyti judėjimo maršrutą, sumontuota tik avarinės tarnybos automobiliuose. Kitų Butų ūkio automobilių kelionės lapuose rašomas maršrutas, darbo objektas, tačiau pagal panaudos sutartį savo automobilius darbo reikalams naudojantys darbuotojai – įmonės trijų tarnybų vadovai kelionės lapuose įrašo tik abstraktų kelionės tikslą.

Pavyzdžiui, vienas iš jų, nurodęs maršrutą „aptarnaujamas rajonas“, per 21 dieną nuvažiavo 769 kilometrus – vidutiniškai 36,6 km per dieną. Kitas, važinėjęs „po aptarnaujamus objektus“, Panevėžyje per 16-iolika dienų sukorė 921 kilometrą – po 57,6 km per dieną. Dar vienas, sukiodavęsis „po aptarnaujamą rajoną“, per dieną Panevėžyje nuvažiuodavo 48 kilometrus.

„Iš parašymo „aptarnaujamas rajonas“ neaišku, nei kur, nei kiek darbuotojas nuvažiavo, nei kiek laiko objekte užtruko“, – pažymi L. Skeirytė.

Nors auditą atlikę kontrolieriai nenustatė piktnaudžiavimo atvejų, tačiau, pasak L. Skeirytės, toks nekontroliavimas sudaro sąlygas darbuotojams savo darbu laiku tvarkyti asmeninius reikalus degalus pilantis irgi įmonės sąskaita.

Pietauti nebevažinėja

G. Ruzgys aiškina, kad net kompaktiškoje Aukštaitijos sostinėje bendrovės tarnybų vadovams per dieną nuvažiuoti po pusę šimto kilometrų yra normalu. Pasak direktoriaus, sumontuoti visuose automobiliuose maršruto stebėjimo įrangą pareikalautų papildomų nemenkų investicijų.

Visgi G. Ruzgys pripažįsta, jog avarinės tarnybos automobiliuose prieš ketvertą metų įdiegta kontrolė, leidžianti nustatyti judėjimo maršrutą, gerokai sumažino degalų sąnaudas.

„Matėme, kad situaciją avarinėje tarnyboje reikia keisti. Sumontavę automobiliuose įrangą, išvengėme galimybės darbuotojams pasipelnyti, tarnybiniu automobiliu važinėti pietauti. Šita rizika avarinėje tarnyboje visiškai pašalinta – kas mėnesį peržiūrimi nuvažiuoti maršrutai. Nuvažiuotų kilometrų tikrai sumažėjo“, – teigė Butų ūkio vadovas.

Anot jo, tokia įranga dar šįmet bus įdiegta dar keliuose įmonės automobiliuose.

Mažų atlyginimų nesipurto

Per 500 daugiabučių administruojančiame Butų ūkyje įkurti 198-i etatai, iš jų 19 – administracijos. Darbo užmokesčio sąnaudos sudaro net 71 proc. įmonės išlaidų.

Ir nors bendrovėje nėra griežtos darbo laiko ir net išvažinėtų degalų kontrolės, kas būtų sunkiai įsivaizduojama ne tik privačioje, bet ir valstybinėje įmonėje, visgi Butų ūkis sunkiai pretenduotų į svajonių darbovietės titulą.

Mat jo darbuotojų (be vadovų) atlyginimai yra net 44–49 proc. mažesni nei šalies vidutinis statistinis darbo užmokestis, šiuo metu siekiantis 850 Eur neatskaičius mokesčių.

„Atlyginimų vidurkis mažas todėl, kad pas mus yra santykinai nemažas skaičius darbo vietų, kuriose dirbama už minimalų atlyginimą“, – teigė G. Ruzgys.

Pasak jo, tokius atlyginimus diktuoja rinka.

„Nors atlyginimai nedideli, pas mus darbuotojų nestinga. Tos problemos neturime“, – aiškino direktorius.

Trijų bendrovės vadovų vidutinis atlyginimas siekia 2358 Eur neatskaičius mokesčių ir iki šiol nepriklausė nuo įmonės veiklos rezultatų.

Ragina perskaičiuoti etatus

Ar iš tiesų Butų ūkiui reikalinga 198-i etatai, ragina paskaičiuoti ir auditoriai.

Juolab kad bendrovės pelnas metai iš metų yra tik simbolinis – vos keli tūkstančiai eurų.

„Jei pelnas tėra minimalus, visi finansiniai rodikliai rodo blogą įmonės finansinę būklę ir bankroto riziką. Šitaip yra, nes įmonė neuždirba pakankamai pajamų, o jos sąnaudos neadekvačiai didelės“, – pabrėžė L. Skeirytė.

Kontrolierės žodžiais, tai nereiškia, kad įmonė didesnio pelno turėtų siekti daugiabučių gyventojų sąskaita – didindama paslaugų įkainius.

„Ar įmonei tikrai reikia tiek darbuotojų?“ – klausia auditorė.

Tačiau retinti už mažus atlyginimus dirbančių darbininkų gretų G. Ruzgys nemato galimybių. Pasak jo, nors Butų ūkio darbai gal ir nėra labai dideli bei ilgai trunkantys, bet po daugiabučius važinėjantys darbininkai neišvengia gaišaties. Direktorius tvirtina, jog Butų ūkis laikosi stabiliai, nors iš jo glėbio kasmet pasitraukia ne po vieną daugiabutį.

Dvynių jungti nedrįsta

Panevėžyje daugiabučius administruoja ir identiškas paslaugas teikia dvi Savivaldybės įmonės – Butų ūkis ir „Panevėžio būstas“. Pastarasis prižiūri apie 60 objektų – iš jų kiek daugiau nei 50 daugiabučių namų, buvusių bendrabučių. „Panevėžio būstas“ papildomai administruoja rinkliavą už automobilių statymą mokamose vietose.

Savivaldybėje jau seniai keltas klausimas dėl šių įmonių reorganizacijos – jų sujungimo. Vicemeras Aleksas Varna teigia, jog dėl Butų ūkio ir „Panevėžio būsto“ ateities ir dabar vyksta „diskusijos ir analizės“.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #daugiabučių bendrijos
• #Panevėžio butų ūkis
• #Panevėžys