-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio miesto savivaldybė sulaukė jaunos šeimos ypač jautraus prašymo – padėti moteriai išsaugoti galimybę tapti mama. Panevėžietei diagnozuotas II stadijos krūties vėžys. Nacionaliniame vėžio institute jai pasiūlyta prieš chemoterapijos seansus atlikti embrionų šaldymo procedūrą, o ši Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nėra kompensuojama. Tik tokiu būdu jauna moteris, dar neturinti vaikų, vėliau, įveikusi grėsmingą ligą, galėtų susilaukti savo atžalų. Dėl sunkios ligos moteris negali dirbti nuo praėjusio pavasario, šiuo metu jai paskirta netekto darbingumo pensija. Jos vyras, nors ir dirbantis, tegauna minimalią algą. Poros paskutine viltimi liko valstybės finansinė pagalba. Jiedu kreipėsi į Savivaldybę prašydami vienkartinės pašalpos, kad bent iš dalies kompensuotų embrionų šaldymo operacijos ir būtiniausių priemonių bei paslaugų jai atlikti išlaidas.
Savivaldybės paramos teikimo komisija, aiškindamasi, ar tai yra vienintelis būdas išsaugoti moters vaisingumą, kreipėsi į Santaros vaisingumo centrą. Iš jo medikų gautas patvirtinimas, kad vaisingumo išsaugojimo procedūros išties nėra kompensuojamos net ir tokiais ypatingais atvejais. Jau artimiausiame Panevėžio miesto tarybos posėdyje bus svarstoma, ar panevėžiečių šeimai skirti 2842,78 euro dydžio paramą, apmokant pateiktus čekius.
Savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Zitos Ragėnienės teigimu, paramą galima gauti susirgus sunkia liga, kai reikalinga operacija ar gydymas nekompensuojamais vaistais. Taip pat dėl gaisro ar stichinių nelaimių netekus namų ar turto, mirus šeimos maitintojui, susidūrus su kitais sunkumais. Nuo praėjusių metų tikslinės paramos gali tikėtis ir dėl pandemijos ir ekstremalios situacijos praradusieji darbus ar dėl karantino suvaržymų negalintieji vykdyti savo veiklos.
Pernai iš Savivaldybės iždo tokioms tikslinėms išmokoms buvo skirta 450 000 eurų. Ją gavo 1390 asmenų arba šeimų. Tai yra gerokai didesnė suma nei 2019-aisiais, kai tokiai pagalbai buvo atseikėta 310 000 eurų – paramos sulaukė 980 šeimų ir vienų gyvenančių asmenų, patekusių į didelę bėdą.
„Stebime išaugusį gavėjų skaičių, nes atsirado nauja paramos rūšis – nukentėjusiems nuo ekstremaliosios situacijos. Parama yra reikalinga, tik klausimas, kiek ją reikia tobulinti ir kokiais dar atvejais suteikti“, – kalbėjo Z. Ragėnienė.
Pernai Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) atliktas onkologiniams pacientams skirtų vienkartinių išmokų reglamentavimo Lietuvos savivaldybėse tyrimas atskleidė, kad jose skiriasi sunkiomis ligomis sergantiems pacientams skiriamos išmokos ir jų mokėjimo tvarka. Kai kuriais atvejais išmokų dydžiai savivaldybėse skiriasi net dešimtis kartų. Be to, apie galimybę gauti pašalpą kone 40 proc. pacientų net nežino.
Panevėžys nepateko tarp tų, kurie sergantiesiems skiria mažiausias sumas.
Anot Z. Ragėnienės, Panevėžio savivaldybė neišskiria onkologinėmis ligomis sergančių pacientų.
„Mes turime matyti visus savo žmones, sergančius visomis sunkiomis ligomis, negalima taikyti išskirtinių paramos dydžių tik todėl, kad žmogus yra onkologinis ligonis. Pagal skiriamas sumas ligoniams esame aukščiau negu šalies vidurkis. Be to, jiems yra galimybė kreiptis daugiau kaip kartą per metus“, – teigė vedėja.
Panevėžio savivaldybės skiriama tikslinė pagalba siekia vidutiniškai kiek per 300 eurų vienam asmeniui. Kartais pasitaiko atvejų, kai prašoma suma yra gerokai didesnė dėl situacijos komplikuotumo. Pasak Z. Ragėnienės, kai atvejis ypatingas, galima skirti iki 100 bazinių socialinių išmokų dydžių, šiuo metu tai būtų 4000 eurų. Tiesa, tokiais atvejais reikalingas miesto Tarybos pritarimas.
„Kai sulaukiame prašymo padėti, visuomet vertiname pagal aiškiai apibrėžtus kriterijus. Bet jeigu bėdos tokios, kad neatitinka nė pagal vieną punktą arba prašoma suma yra gerokai solidesnė, tuomet tokį atvejį svarstome kaip ypatingą“, – kalbėjo Z. Ragėnienė.
Paprastai per metus tokių ypatingų atvejų pasitaiko po keletą. Pavyzdžiui, pernai dviem žmonėms buvo išmokėta 5300 eurų suma. Dažniausiai ypatingu atveju laikoma tuomet, kai kreipiamasi dėl operacijos ar vaistų, kurie Ligonių kasų nekompensuojami arba kompensuojami tik iš dalies.
„Jeigu Ligonių kasos nekompensuoja, kalbame apie labai dideles išlaidas. Pavyzdžiui, vaisingumo išsaugojimo procedūra yra brangi ir nekompensuojama. Arba yra kompensuojami, pavyzdžiui, tik vienos rūšies klausos implantai, o žmogus nori įsigyti kitą, kuris jam yra labiau pritaikytas“, – pasakojo Z. Ragėnienė.
Anot vedėjos, kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai. Komisija ne tik sprendžia dėl paramos dydžio, bet ir kaip padėti žmogui. Pavyzdžiui, jeigu yra kreipiamasi dėl brangių nekompensuojamų vaistų, galbūt yra galimybė bent kitąmet juos įtraukti į kompensuojamųjų sąrašus.
„Savivaldybės parama numatyta tik išimtiniu, kritiniu atveju. Ji negali įsipareigoti kasmet apmokėti vaistus. Bet, tarkim, jeigu žmogaus laukia kelios operacijos, tokiais atvejais paramą galima skirti ir ne vieną kartą per metus. Kiekviena situacija labai individuali“, – sakė Z. Ragėnienė.
