Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos jaunieji kūrėjai dalyvauja projekte bene ketvirtą kartą. Solidžiai, stabiliai. Net kiekvieno naujo sezono pradžioje būna aišku, kad jie į savo tribūną kops birželio mėnesį, baigdami mokslo metus. Ir dar aišku, kad juos globos mokytoja, pati kūrėja, poezijos knygos autorė, projekto ambasadorė Regina Grubinskienė.
Šįkart pasvaliečiams atstovauja dvi pažįstamos mūsų skaitytojams kūrėjos – Aurėja ir Giedrė. Tiesa, pastaroji 2019 metų almanache buvo pristatyta kaip miniatiūrų autorė.
Aurėja Puodėnaitė (11 kl.)
„Laisvalaikiu mėgstu išlieti susikaupusius jausmus eilėraščiuose, sudėti į juos dalelę savęs ir dovanoti skaitytojui. Parengiau savo knygą – manau, kad tai bus puiki kūrybinio kelio pradžia. Mano eilėraščiuose slypi gamtos motyvai, jausmai ir išgyvenimai: stengiuosi pasiekti ne skaitytojo mintis, o širdį…“
Bendražygis
Mėnulio šviesą sugeriu
Slaptai nakčia į savo kūną –
Pripildau jį naujų jėgų,
Nakties tamsiausių paslapčių.
Sudarom sąjungą juodoj nakty,
Užtvirtinam giliu skausmu
Kartu su bendražygiu mėnuliu.
Puodelis
Ant puodelio išmargintas raštas –
Autoriaus sielos veidrodis.
Minčių, jausmų perteikimas,
Dovanojant dalelę savęs kitiems,
Leidžiant naudotis kūryba,
Kviečiant sukurti savo istoriją –
Pripildžius jį šaltalankių arbatos.
Prisipažinimas
Nuostabus gėlių kvapas,
Nuo vėjo linkstanti žolė,
Jūroje suskilusios bangos,
Danguje suspindusios žvaigždės –
Visa tai man primena Tave.
Tu mano jautrios širdies dūžiai,
Mano gyslomis tekantis kraujas.
Tu mano žemė, ugnis ir vanduo,
Mano oras gyvybei palaikyt.
Tu – man visas pasaulis.
Staugiantis vilkas
Kaip aštriadantis vilkas užlipu
Per pilnatį ant aukšto kalno
Ir staugiu iš visų jėgų –
Taip mėnesienai skausmą atiduodu.
Naktis pati ištikimiausia draugė –
Ji sugeria mano kančias visas
Ir paslepia giliai tamsoj,
Kad dieną niekas jų nerastų.
Meilės miestas
Atverk plačiai duris
Į savo meilės miestą.
Uždaryk mane jame
Ir niekad neišleisk.
Kaip brangią dovaną
Raktus padovanok
Ir pažadėk man,
Kad čia mes amžinai
Išliksime drauge…
Žemėlapis
Ant delno išraižytas
Gyvenimo žemėlapis:
Kiekvienas įbrėžimas
Parodo man kelius,
Kuriais kadaise keliavau.
Įbrėžtas vingis mano delne –
Krauju pasruvusi vaga.
Skaudus prisiminimas plaštakoje –
Tai nuotrauka iš praeities.
Mano DZINGT
Kiekvieno mūsų tikslas –
Surasti savo DZINGT.
Eini per pragarą ir ugnį,
Plauki plačiausiuos vandenynuos,
Skraidai aukštai tu dangumi.
O kai tą DZINGT jau surandi…
Tu supranti, kaip pinas širdys
Dviejų žmonių, likimo suvestų,
Tvirtai kaip medžių šaknys.
Tu pažvelgi jam tiesiai į akis –
Abu pajaučiate tą patį DZINGT
Ir leidžiate kalbėt širdims:
Tave aš myliu, mano DZINGT!
Giedrė Rapševičiūtė (11 kl.)
„Kuriu eilėraščius, mažąsias noveles, miniatiūras, kurios puikiai atspindi mano kartais keistas, jaunatviškas mintis… Kūryba padeda man atskleisti savo vidinį pasaulį, leidžia kitiems pasinerti į jo vidų ir pamatyti, koks jis paslaptingas…“
Lapai
Lapai, lapai…
Jie valandą deginasi
Ant mano stalo.
Svyla po staline lempa
Ir įgauna turkišką įdegį.
Raidės tampa anglimis.
Ir sudega – – – – – – – –
Lapas – sniego baltumo.
Ant jo parašau
Kelis ornamentus.
Raidės – apgamai –
Padaro lapą originalų.
Kaip ir žmones…
Portretas
Neleidi mano mintims
Susikaupti:
Jose – į ežio spyglius
Panašūs tavo plaukai.
Jie sminga lyg vinys
Į mano pasąmonės kampą.
Tavo žodžiai – plaktukai:
Jie kala mano jausmus
(Kurie bejėgiai, nedrąsūs)
Prie sienos –
Ant jos tu nusprendei
Pakabinti savo portretą.
Toli
Paimk saujelę žvaigždžių –
Iš jų sukurk vieną didelę,
Kad galėtume tilpti
Tik tu ir aš – – – – –
Dabar mes atitolę
Vienas nuo kito
Per keletą žingsnių –
Į kairę ir į dešinę –
Lyg pavasario dulkės,
Šluojamos nuo šaligatvio.
Toje žvaigždėje,
Kurią tu sukursi,
Vis tiek toks laikas ateis,
Kai pavers mus
Gyvenimas dulkėmis
Ir vėjas stiprus
Išpustys po Visatą.
Begalvis
Pėdom remiuosi tvirtai
Į batų padus –
Jie net girgžda
Nuo didelio svorio:
Mano mintys
Priaugo per daug…
Kaklas lūžta per vidurį,
Galva krenta ant žemės.
Mane sušluoja
Lyg sugadintą žaislą
Kartu su nudvėsusia muse,
Sudžiūvusiu orchidėjos lapu
Ir sesės pamestu auskaru…
Tavo ir mano
Ištiesk delnus
Gražiuosius savo –
Tegul tavo
Plonais tuneliais teka
Rašalas mano akių.
Rašyk didelėje
Galvoje savo
Visus žodžius,
Kurie nudažė tavo
Ir mano pasaulį…
Juodai.