Savitas jaunųjų kūrybos emocinis pamušalas

Savitas jaunųjų kūrybos emocinis pamušalas

Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos jaunieji kūrėjai per aštuonerius metus dalyvauja projekte bene ketvirtą kartą. Solidžiai, stabiliai. Net kiekvieno naujo sezono pradžioje būna aišku, kad jie į savo tribūną kops birželio mėnesį, baigdami mokslo metus. Ir dar aišku, kad juos globos mokytoja, pati kūrėja, poezijos knygos autorė, projekto ambasadorė Regina Grubinskienė.

Šįkart pasvaliečiams atstovauja dvi pažįstamos mūsų skaitytojams kūrėjos – Aurėja ir Giedrė. Tiesa, pastaroji 2019 metų almanache buvo pristatyta kaip miniatiūrų autorė.

Aurėja Puodėnaitė (11 kl.)

„Laisvalaikiu mėgstu išlieti susikaupusius jausmus eilėraščiuose, sudėti į juos dalelę savęs ir dovanoti skaitytojui. Parengiau savo knygą – manau, kad tai bus puiki kūrybinio kelio pradžia. Mano eilėraščiuose slypi gamtos motyvai, jausmai ir išgyvenimai: stengiuosi pasiekti ne skaitytojo mintis, o širdį…“

Bendražygis

Mėnulio šviesą sugeriu

Slaptai nakčia į savo kūną –

Pripildau jį naujų jėgų,

Nakties tamsiausių paslapčių.

Sudarom sąjungą juodoj nakty,

Užtvirtinam giliu skausmu

Kartu su bendražygiu mėnuliu.

Puodelis

Ant puodelio išmargintas raštas –

Autoriaus sielos veidrodis.

Minčių, jausmų perteikimas,

Dovanojant dalelę savęs kitiems,

Leidžiant naudotis kūryba,

Kviečiant sukurti savo istoriją –

Pripildžius jį šaltalankių arbatos.

Prisipažinimas

Nuostabus gėlių kvapas,

Nuo vėjo linkstanti žolė,

Jūroje suskilusios bangos,

Danguje suspindusios žvaigždės –

Visa tai man primena Tave.

Tu mano jautrios širdies dūžiai,

Mano gyslomis tekantis kraujas.

Tu mano žemė, ugnis ir vanduo,

Mano oras gyvybei palaikyt.

Tu – man visas pasaulis.

Staugiantis vilkas

Kaip aštriadantis vilkas užlipu

Per pilnatį ant aukšto kalno

Ir staugiu iš visų jėgų –

Taip mėnesienai skausmą atiduodu.

Naktis pati ištikimiausia draugė –

Ji sugeria mano kančias visas

Ir paslepia giliai tamsoj,

Kad dieną niekas jų nerastų.

Meilės miestas

Atverk plačiai duris

Į savo meilės miestą.

Uždaryk mane jame

Ir niekad neišleisk.

Kaip brangią dovaną

Raktus padovanok

Ir pažadėk man,

Kad čia mes amžinai

Išliksime drauge…

Žemėlapis

Ant delno išraižytas

Gyvenimo žemėlapis:

Kiekvienas įbrėžimas

Parodo man kelius,

Kuriais kadaise keliavau.

Įbrėžtas vingis mano delne –

Krauju pasruvusi vaga.

Skaudus prisiminimas plaštakoje –

Tai nuotrauka iš praeities.

Mano DZINGT

Kiekvieno mūsų tikslas –

Surasti savo DZINGT.

Eini per pragarą ir ugnį,

Plauki plačiausiuos vandenynuos,

Skraidai aukštai tu dangumi.

O kai tą DZINGT jau surandi…

Tu supranti, kaip pinas širdys

Dviejų žmonių, likimo suvestų,

Tvirtai kaip medžių šaknys.

Tu pažvelgi jam tiesiai į akis –

Abu pajaučiate tą patį DZINGT

Ir leidžiate kalbėt širdims:

Tave aš myliu, mano DZINGT!

Giedrė Rapševičiūtė (11 kl.)

„Kuriu eilėraščius, mažąsias noveles, miniatiūras, kurios puikiai atspindi mano kartais keistas, jaunatviškas mintis… Kūryba padeda man atskleisti savo vidinį pasaulį, leidžia kitiems pasinerti į jo vidų ir pamatyti, koks jis paslaptingas…“

Lapai

Lapai, lapai…

Jie valandą deginasi

Ant mano stalo.

Svyla po staline lempa

Ir įgauna turkišką įdegį.

Raidės tampa anglimis.

Ir sudega – – – – – – – –

Lapas – sniego baltumo.

Ant jo parašau

Kelis ornamentus.

Raidės – apgamai –

Padaro lapą originalų.

Kaip ir žmones…

Portretas

Neleidi mano mintims

Susikaupti:

Jose – į ežio spyglius

Panašūs tavo plaukai.

Jie sminga lyg vinys

Į mano pasąmonės kampą.

Tavo žodžiai – plaktukai:

Jie kala mano jausmus

(Kurie bejėgiai, nedrąsūs)

Prie sienos –

Ant jos tu nusprendei

Pakabinti savo portretą.

Toli

Paimk saujelę žvaigždžių –

Iš jų sukurk vieną didelę,

Kad galėtume tilpti

Tik tu ir aš – – – – –

Dabar mes atitolę

Vienas nuo kito

Per keletą žingsnių –

Į kairę ir į dešinę –

Lyg pavasario dulkės,

Šluojamos nuo šaligatvio.

Toje žvaigždėje,

Kurią tu sukursi,

Vis tiek toks laikas ateis,

Kai pavers mus

Gyvenimas dulkėmis

Ir vėjas stiprus

Išpustys po Visatą.

Begalvis

Pėdom remiuosi tvirtai

Į batų padus –

Jie net girgžda

Nuo didelio svorio:

Mano mintys

Priaugo per daug…

Kaklas lūžta per vidurį,

Galva krenta ant žemės.

Mane sušluoja

Lyg sugadintą žaislą

Kartu su nudvėsusia muse,

Sudžiūvusiu orchidėjos lapu

Ir sesės pamestu auskaru…

Tavo ir mano

Ištiesk delnus

Gražiuosius savo –

Tegul tavo

Plonais tuneliais teka

Rašalas mano akių.

Rašyk didelėje

Galvoje savo

Visus žodžius,

Kurie nudažė tavo

Ir mano pasaulį…

Juodai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų