Tyrimas parodė, kad šeši iš dešimties (62 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų būtų linkę pasirinkti nuolatinį vasaros laiką. P. Židonio nuotr.

Savaitgalis valanda sutrumpės

Savaitgalis valanda sutrumpės

Tamsusis metų sezonas baigėsi – jau nuo rytojaus pradedame gyventi vasaros laiku.

Paskutinio kovo sekmadienio naktis bus trumpesnė: 3 val. laikrodžio rodyklės sukamos vieną valandą į priekį.

Nors Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas dar pernai paskelbė,

kad 2021 m. laikrodžius persukti gali tekti paskutinį kartą, tačiau dauguma Europos Sąjungos narių vis dar nepritaria rodyklių sukiojimo atsisakymui ir sprendimą turi priimti iki kitų metų pavasario.

Atsisakyti laiko kaitaliojimo Europos Komisija (EK) siūlė, reaguodama į kai kurių ES valstybių narių prašymus. Svarstyta atsisakyti sezoninės laiko kaitos nuo 2019 m. balandžio, visgi Europos politikai nubalsavo už šio sprendimo atidėjimą iki 2021 metų. Nuo kitų metų kiekviena ES šalis galės pati apsispręsti, ar persukti laikrodžius.

Lietuva pasisako, kad daug aktualiau būtų priimti direktyvą ir joje numatyti konkretų terminą, kada būtų liaunamasi sukioti laiką. Tai paskatintų valstybes nares greičiau ieškoti susitarimo ir suderinti savo laiko juostas tarpusavyje.

Vienas aktyviausių iniciatorių už laiko kaitaliojimo atsisakymą, Teisės reikalų komiteto vadovas, Europos liaudies partijos (EPP) frakcijos atstovas čekas Pavelas Svoboda tvirtino, kad tai yra svarbi problema: apie 20 proc. žmonių skundžiasi, kad persukus laikrodžių rodykles jiems sutrinka sveikata.

Gyventojai – už vasaros laiką

Dar 2018-ųjų pabaigoje Susisiekimo ministerijos užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad šeši iš dešimties (62 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų būtų linkę pasirinkti nuolatinį vasaros laiką. Tokį pasirinkimą labiausiai palaiko vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai. Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies vakarų (Klaipėdos ir Telšių apskrityse) bei rytų regionuose (Vilniaus ir Utenos apskrityse). Kas dešimtas suaugęs šalies gyventojas atsakė, kad jam tai nesvarbu, neaktualu arba neturi aiškios nuomonės, kurį variantą pasirinkti. Taip dažniau atsakė jaunimas iki 30 metų, besimokantis jaunimas, vadovai ir pensininkai, nedirbantys gyventojai.

Šiame tyrime apklausti 1029 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni). Respondentai buvo atrinkti pagal metodiką, leidžiančią atspindėti visų šalies gyventojų pagal pagrindines socialines demografines charakteristikas (gyvenamą vietovę, lytį, amžių ir pan.) nuomonę.

Pailgino dieną

Šiuo metu visoje ES dukart per metus laikas pakeičiamas viena valanda, siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą. Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. Esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima pailginti dieną ir sutaupyti elektros energijos, 1784 m. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Bendžaminas Franklinas. Tačiau vasaros laiką kai kurios valstybės įsivedė tik XX a. pradžioje. Nors šitaip laikrodį sukiojame jau daugiau nei 100 metų, kokia to nauda, vis dar nėra aišku. Iš pradžių manyta, kad tai padės sutaupyti elektros energijos ir racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą. Tačiau šiandien jokių ryškių pokyčių nepastebima. Priešingai – žmonės vis dažniau ima skųstis tokio sumanymo žala sveikatai.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų