SAVAITĖS RECEPTAS. Minkšti žagarėliai

SAVAITĖS RECEPTAS. Minkšti žagarėliai

„Maistas kuria istorijas, nuotaikas, emocijas. Kažkur ten, kažkur širdyje. Paragauju mažą kąsnelį ką tik namuose išvirto žagarėlio – tobulai minkšto ir puraus, būtent tokio, kokius vaikystėje virdavo mama – ir nė nespėjusi sumirksėti aš jau sėdžiu savo vaikystės virtuvėje, o mama cukraus pudra barsto ką tik iš puodo ištrauktus įmantriai susuktus žagarėlius“, – pradeda savo laišką-receptą nuolatinė „Sekundės“ skaitytoja Gailutė.

Ar jūsų vaikystė irgi kvepėjo žagarėliais? Jei taip, šis nostalgiškas tobulų žagarėlių receptas – jums.

MILTŲ – NE PER DAUG! Jei žagarėliai išverda nemaloniai kieti, tikėtina, kad minkydami tešlą įbėrėte šiek tiek per daug miltų. Žagarėlių tešla turėtų būti labai minkšta, tačiau nelipni. Tešlai pusvalandį pailsėjus, kai miltai jau bus išbrinkę, tešla bus glotnesnė, paklusnesnė, lengviau minkoma ir ne tokia lipni.
Nenorėdami be reikalo į tešlą įminkyti per daug miltų, ją kočiokite ant gausiai miltais pabarstyto arba aliejumi ištepto stalviršio. Norėdami, kad žagarėliai būtų minkštesni, nekočiokite tešlos labai plonai – maždaug 4-5 mm storio lakštas būtų idealus pasirinkimas.
KAIP VIRTI, KAD NEPRISIGERTŲ ALIEJAUS? Pirmoji paslaptis – tinkamai įkaitintas aliejus. Jei žagarėlius virsite per vėsiame aliejuje, jie tikrai sugers daug riebalų ir nebus skanūs. Kadangi kepinys labai nostalgiškas ir atkeliavęs iš vaikystės, negalima nuvertinti ir močiučių patirties, kuri sako – jei į tešlą įmaišysite taurelę degtinės ar spirito, tešla aliejaus neįgers.

INGREDIENTAI

200 g riebios grietinės
1 a. š. sodos
½ stiklinės (100 g) cukraus
½ a. š. vanilinio cukraus
žiupsnio druskos
2 didelių kiaušinių
2 valg. š. aliejaus
2 valg. š. degtinės
apie 550 g kvietinių miltų
miltelinio cukraus

Virti: aliejaus

GAMINIMO EIGA

1. Į didelį dubenį sudėkite grietinę, suberkite sodą ir gerai išmaišykite.
2. Suberkite cukrų, vanilinį cukrų, druską, įmuškite kiaušinius, supilkite aliejų, degtinę ir gerai išplakite šluotele iki vientisos masės.
3. Po truputį berkite miltus, vis maišydami tešlą. Kai tešla bus per tiršta maišyti, pradėkite ją minkyti rankomis. Miltų berkite tiek, kad gautumėte labai minkštą, tačiau prie rankų nelimpančią kočiojamą tešlą. Jei miltų padauginsite ir tešla bus per kieta, žagarėliai bus sprangūs ir kieti.
4. Leiskite tešlai pailsėti 30 minučių.
5. Pasiruoškite didelį švarų paviršių kočiojimui, pabarstykite jį miltais arba patepkite aliejumi.
6. Iškočiokite tešlą į maždaug 5 mm storio lakštą. Supjaustykite kvadratėliais ar stačiakampiais, kiekvieno centre padarykite kelių centimetrų ilgio įpjovą. Per šią įpjovą perkiškite vieną tešlos gabalėlio galą ir ištraukite jį į kitą pusę.
7. Dideliame puode įkaitinkite aliejų. Įdėkite vieną žagarėlį ir patikrinkite, ar aliejus jau tinkamai įkaitęs – jis turi greitai iškilti į paviršių ir aliejus aplink jį turi imti greitai burbuliuoti. Jei turite termometrą, galite remtis juo – aliejaus temperatūra turi siekti 160 ᵒC.
8. Žagarėlius virkite dalimis, po kelis, priklausomai nuo puodo dydžio. Svarbu, kad jie nesiliestų ir nesukibtų. Žagarėlius apverskite, kad tolygiai iškeptų ir apskrustų iš abiejų pusių. Kai išsipūs ir taps gražiai auksinės spalvos, išimkite kiaurasamčiu ir perkelkite ant popieriniais rankšluosčiais iškloto padėklo, kad sugertų riebalų perteklių.
9. Išvirtus žagarėlius apibarstykite milteliniu cukrumi ir patiekite.

Virkite, ragaukite ir leiskitės nešami prisiminimų. Skanaus!

Komentarai

  • Vaikystės žagarėliai

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų