SAVAITĖS KLAUSIMAS. Už ką mylite Panevėžį?

• Sekundė
• Parengė Reda Osteikaitė
• Aktualijos
• 2022.09.10 17:24

Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Panevėžys griausmingai švenčia 519-ąjį gimtadienį – mini vietovei prie Nevėžio, per šimtmečius išaugusiai į Aukštaitijos sostinę, pradžią davusio kunigaikščio Aleksandro akto surašymą.

Senojoje Upytės žemėje įsikūrusiam, tarp miestelio ir miesto statuso ilgai balansavusiam Panevėžiui bėgantys metai suteikė solidumo ir patirties.

Savaitraštis panevėžiečių pasiteiravo, už ką šie myli savo miestą ir ko gimtadienio proga norėtų jam palinkėti.

Vaida ANDRIJAUSKAITĖ

Kultūrinių projektų kuratorė, menininkė

Panevėžys man yra atradimų ir galimybių miestas. Neįtikėtina tai sakyti, bet paskutinius dvejus metus gyvenu visiškame svajonių išsipildyme – Panevėžyje atradau itin derlingą plotmę kurti ir įgyvendinti idėjas kartu su įvairiapusiška ir daugiasluoksne kūrybiška bendruomene.

Paskutinius keletą mėnesių teko girdėti nuostabių komplimentų iš miesto svečių apie Panevėžį – ypač džiugu, kad miestas bendrame Lietuvos kontekste yra labiau girdimas ir matomas, vizualiai ir jausmiškai miesto centras artėja prie europietiškos pozityvios miesto energetikos.

Miestiečiai labiau atsipalaidavę, o Panevėžiui tvarkantis atrodo, kad ir žmonės čia laimingesni vaikšto.

Gimtadienio proga Panevėžiui linkiu palaikyti progresą, o panevėžiečiams – didžiuotis savo miestu ir jo pozityviais kaitos procesais.

Būkime laimingi savo mieste, klausykime ir išgirskime vieni kitus, daugiau dėmesio skirkime bendrystei, bendradarbiavimui ir vienas kito palaikymui.

Rima DAUNIENĖ

Krepšinio trenerė

Panevėžys yra mano gimtasis miestas. Čia gimiau ir užaugau, man labai smagu ir jauku jame gyventi.

Labai džiaugiuosi, kad miestas keičiasi, gražėja, atsirado daug naujų poilsio ir sporto erdvių, sutvarkytų dviračių takų. Kaip aš sakau, dabar turime daug nemokamų sporto klubų po atviru dangumi.

Man, kaip sporto srities žmogui, labai džiugu, kad didelis dėmesys skirtas aktyviam poilsiui ir sportui. Širdis džiaugiasi matant, kad daugėja panevėžiečių, kurie aktyviai leidžia laiką: vaikščioja pėsčiomis, važinėja dviračiais, sportuoja.

O sportuojančių vaikų yra visur, tereikia jiems sudaryti sąlygas, įdėti meilės ir širdies į savo darbą ir turėsime naujų augančių talentų. Visos galimybės siekti aukštų sportinių rezultatų yra mūsų mieste.

Panevėžio veidas išties pasikeitė neatpažįstamai, jis tapo labai jaukus ir šiuolaikiškas. Norisi, kad mūsų miestas ir toliau gražėtų bei augtų. Turime ir daugiau gražių vietų, kurioms labai reikia atsinaujinti, bet tikiu, kad tai – tik laiko klausimas.

Savo miestui palinkėsiu ir toliau eiti ta atsinaujinimo kryptimi, kad Panevėžys augtų ir klestėtų.

Rimvydas TUMAS

Gydytojas chirurgas

Pats esu gimęs Kaune, tačiau po daugiau kaip keturių dešimtmečių, praleistų Panevėžyje, laikau save panevėžiečiu.

Kai miestas tampa savas, į jį visuomet žiūrima labiau iš teigiamos pusės, džiugina, kai jis auga ir gražėja. Visi atvykę svečiai pastebi atsinaujinantį miestą, kas man, panevėžiečiui, paglosto širdį.

Mes dažnai įsisukame kasdienybėje ir ne visada pamatome tuos pokyčius. Čia panašiai kaip ir su senatve – pats nepamatai, kaip sensti, nors kiti tai pastebi.

Tad panevėžiečiams palinkėsiu mylėti ir didžiuotis savo miestu. Kad kiekvienas džiaugtųsi tuo, kad miestas gražėja, o nepriekaištautų dėl laikinų nepatogumų.

Juk Panevėžyje gyvena labai geri ir šilti žmonės – daugybė jų padeda kenčiantiems Ukrainos žmonėms. Tai mane labai džiugina.

Be abejo, esu aistringas krepšinio gerbėjas, o miesto krepšinio komanda „Lietkabelis“ jau ne pirmą sezoną stebina puikiu žaidimu.

Norėtųsi, kad Panevėžyje būtų daugiau jaunimo. Kad ir kas būtų, proveržį visose srityse daro būtent jauni žmonės.

Palinkėsiu, kad Panevėžyje jaunimo daugėtų, o ligoninės Gimdymo namuose būtų daugiau džiugaus krykštavimo.

Arūnas ASTRAMSKAS

Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius, istorijos mokslų daktaras

Man Panevėžys brangus su juo susijusiomis, čia išgyventomis emocijomis, įgyta patirtimi. Brangus ir pažintais žmonėmis. O kad išskirtinai myliu Panevėžį, nežinau, ar galėčiau tvirtinti.

Esu pripratęs prie šio miesto, man pažįstama jo aplinka. Manau, kad penkerius metus pagyvenęs kitame mieste jausčiausi jame panašiai. O galbūt ir visai taip pat, kaip dabar jaučiuosi Panevėžyje.

Be to, kuo ilgiau gyvenu ir kuo didesnę asmeninę bei darbo patirtį įgaunu, vis mažiau bematau Panevėžio išskirtinumų. Jis man toks miestas, kokių yra daug visoje Rytų Europoje.

Gimiau Panevėžio gimdymo namuose, bet mano vaikystė, paauglystė ir dalis jaunystės bėgo rajone – ten gyvenu ir dabar. O mano darbovietė Panevėžyje. Tad jei reiktų prisistatyti ir paaiškinti, iš kur esu, tai daryčiau priklausomai nuo aplinkybių.

Galėčiau prisistatyti europiečiu, aukštaičiu, taip pat Panevėžio miesto ar rajono gyventoju.

Stipriausi mano išgyvenimai šiame mieste susiję su Sąjūdžio veiklos metais. Buvau tuomet eilinis žmogus, turbūt labiau stebėtojas nei dalyvis, tačiau tai, kas vyko, žmonių susitelkimas, bendruomeniškumo jausmas atmintyje ir jausmuose įsirėžė stipriai.

Gimtadienio proga Panevėžiui, o gal, tiksliau, panevėžiečiams, norėčiau palinkėti daugiau draugiškumo, pagarbos šalia esančiam. Taip pat linkiu, kad labiau vertintume vienas kitą.

A. Gudo nuotr.

Vita ŠIAUČIŪNAITĖ

aktorė, teatro studijos vadovė

Panevėžys yra mano vaikystės didmiestis. Aš augau Kupiškyje, iš kur kartkartėmis atvykdavome į Panevėžį. Ir čia būdavo tokių ledų, kurių pas mus niekada nerasi.

Važiuodavome į teatrą žiūrėti spektaklių – tai buvo mano svajonių teatras. Kurį laiką net įsivaizduodavau, kad tai vienintelis teatras pasaulyje.

Ir žmonės šiame mieste man atrodė kitokie, pasipuošę, gražūs, pakylėti. Juk jie turėjo teatrą ir valgė skanius ledus.

Šiandien aš jaučiuosi esanti šio puikaus miesto dalelyte.

Miesto, kuris yra tvarkingas, švarus ir jaukus. Su nuostabiais čia gyvenančiais, dirbančiais ir kuriančiais žmonėmis. Panevėžys – tai žmonės! Paprasti ir kartu pakylėti.

Linkiu visiems daugiau šypsenų, pasitikėjimo savimi. Ir išmokti vertinti tai, ką turime, nes ne žmogus gyvena provincijoje, o provincija žmoguje. Ir laimingas žmogus būna tik tuomet, kai jis nori būti laimingas. Tad linkiu norėti!

Justas JASĖNAS

Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas, Rašytojų sąjungos narys

Panevėžys man brangus ir aš jį myliu jau vien todėl, kad tai mano tėviškė, jame – mano pradžių pradžia.

Esu gimęs Panevėžio rajone, Katinuose. Mano prisiminimai susiję su Panevėžiu ir per tai, kad būtent iš jo su mama vykdavome į kitus didžiuosius miestus, o pačiu Panevėžiu taip pat praturtindavau savąjį kaimo vaiko gyvenimą.

Kai atvykdavome į Panevėžį, mama mane nusivesdavo ir į kavines, tad labai gerai atsimenu Ukmergės gatvėje buvusią „Žiogelio“ kavinę.

Joje aktorius Laimutis Sėdžius skaitydavo pasakas. Be to, kavinėje buvo fontanėlis, o jame plaukiodavo turbūt iš plastmasės ar ko kito pagaminta, kaip man tada atrodė, labai didelė balta gulbė. Man taip norėdavosi ją paliesti, bet gulbė taip nėsyk ir nepriplaukė prie manęs.

Menu ir tuometes kavines „Linelį“, „Aguonėlę“. O koks stebuklas buvo, kai mama bene dešimtam mano gimtadieniu iš „Pingvino“ ledainės parvežė ledų tortą! Važiavo ji į Katinus taksi, kad tik neištirptų tas tortas, o kai grįžo, reikėjo skubiai jį suvalgyti, nes jis tirpo akyse.

Nuklydęs į vaikystę, puikiai prisimenu Laisvės aikštėje, kur dabar turizmo centras, buvusią kirpyklą. Joje aš, vaikas, turėjau savo kirpėją, kuri sodindavo mane ant specialios kėdės, ant ranktūrių padėjusi lentą, kad geriau mane pasiektų. Kerpamas jausdavausi labai laimingas.

Dar Panevėžys man pažįstamas, sakyčiau, netgi artimas, dėl savo kvapų. Vaikystėje atvežtas ar pats atvykęs į Panevėžį ir išlipęs autobusų stotyje, visų pirma pajusdavau alaus, šlapimo ir žydinčių alyvų kvapą. Taip pat menu Mėsos kombinato, alaus daryklos, mielių fabriko kvapus. Menu pravažiuojančių traukinių žvangėjimą ir tai prisiminti man miela.

Tad iš visų šių pojūčių bei sutiktų žmonių, patirčių ir susideda mano meilė miestui. O dabar, būdamas 40-metis, matau jaunėjantį, gražėjantį, gyvybės pilną Panevėžį, kokiu ir linkiu jam būti.

Arnoldas PRANCKEVIČIUS

Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje

Panevėžys man yra visa ko pradžia – gyvenimo pamatai, ištakos ir kelio startas.

Mieste ir mylimoje 5-ojoje gimnazijoje išmoktos pirmosios pamokos – nuo teatro, debatų iki anglų kalbos – padėjo pagrindą tolesnei kelionei. Ir studijoms JAV bei Paryžiuje, ir penkiolikai metų tarnybos ES institucijose, ir begaliniam norui dirbti Lietuvai – tiek Prezidento V. Adamkaus komandoje, tiek ir einant viceministro ar ambasadoriaus pareigas.

Panevėžys kartu padėjo ugdyti charakterį, kantrybę ir ištvermę, kurie nusako ne vieną panevėžietį ir dažnai padeda jai ir jam išgyventi net ir sudėtingiausiose situacijose.

Panevėžys man yra vaikystės miestas, todėl ryškiausi prisiminimai visų pirma susiję su mokykla, su vaikų ir jaunimo teatru „Drevinukas“, su mano jaunojo korespondento vasaros darbu Panevėžio dienraščiuose, taip pat ir „Sekundėje“.

Būdavo nuostabu jausti miesto pulsą ir nuolatos mokytis bei viską stebėti atviromis akimis. Ne veltui ir mano pirmasis žurnalistinis klausimas praeivei Laisvės aikštėje buvo toks: „Ar dažnai žiūrite į dangų?“

Paskutinįsyk Panevėžyje teko lankytis rugpjūtį. Labai sužavėjo mieste įvykę pokyčiai, tiek naujam gyvenimui prisikėlusios Laisvės aikštė ir Senvagė, tiek ir neatpažįstamai pasikeitęs Kultūros ir poilsio parkas, prie kurio užaugau.

Linkiu Panevėžiui tikėti savimi ir savo ateitimi. Esu įsitikinęs, kad miestas turi didžiulį potencialą. Augančios užsienio investicijos, gyvybingos vietos iniciatyvos, naujųjų technologijų ir robotizacijos plėtra, puikios geografinės lokacijos ir logistikos centro privalumai, stiprios gimnazijos ir gilias tradicijas turintys kultūros židiniai, miesto junglumas, žalumas ir tvarumas yra tai, kas gali paversti Panevėžį tikrai patrauklia ir patogia vieta gyventi ir kurti.

Ben Durrant Photography

Rusnė TUŠLAITĖ

Operos solistė

Panevėžyje gimiau ir užaugau. Čia formavosi mano, kaip jaunos dainininkės, identitetas. Vien jau už tai myliu savo miestą.

Visada jausiu didelę šio miesto nostalgiją už puikius kultūrinius renginius ir pirmąsias scenos patirtis, kurios prisidėjo prie mano didžiulės meilės muzikai.

519-ojo miesto gimtadienio proga Panevėžiui linkiu drąsių kultūrinių iniciatyvų ir idėjinės laisvės!

• Sekundė
• Parengė Reda Osteikaitė
• #miesto gimtadienis
• #Panevėžys
• #savaitės klausimas
• #sveikinimai