Atostogos – daugiau nei tiesiog išsirinkta data, vieta ar užsiėmimai, kuriuos smagiai nupasakoja draugai, nušviečia gyvenimo būdo žurnalai. Susikurti savo svajonių atostogas – tikrų tikriausias menas.
„Panevėžio balsas“ žinomų panevėžiečių paklausė, kokios jų svajonių atostogos?
aktorius, atlikėjas
Dar nuo pat paauglystės Panevėžyje mėgau visur trankytis, bastytis. Nuolatos keliaudavau autostopu, važinėdavau po įvairiausius festivalius. Mama sarkastiškai mane tuomet netgi buvo praminusi „valkata“.
Per visus tuos metus kelionių po Lietuvą autostopu, į Šiaurės šalis ar tolimuosius kraštus dideliais lėktuvais buvo be galo daug, apie tai būtų galima parašyti knygą.
Yra tekę netikėtai likti svetimoje šalyje, nes buvo supainioti bilietai, reikėjo pirkti naujus.
Yra buvę nemažai kuriozų Dominikos Respublikoje, nes keliauti nusprendžiau savarankiškai su draugu be jokios kelionių agentūros pagalbos. Tad tikrai teko pažinti visas šios šalies subtilybes. (Šypsosi.) Ypač, kai po daugybės valandų skrydžio radome savo viešbutį tiesiog uždarytą ir neturėjome kur nakvoti.
Nuo kitos savaitės atostogausiu. Turėsiu net tris savaites atostogų!
Visų pirma keliausiu į Joniškio rajoną, savo mėgstamą Jakiškių dvarą. Tada vyksiu savaitgaliui į Prahą, nes ten dar nesu buvęs.
Savaitę ketinu praleisti Austrijos Alpėse vaikštinėdamas po didingus kalnus. Šios kelionės be galo laukiu.
O tada dar savaitę skirsiu Islandijai.
Mano svajonių atostogos yra aktyvios, bet vis dažniau pagalvoju, kad galbūt reikėtų skirti laiko atostogoms kur nors šiltuose kraštuose. Tiesiog ramiai pasikaitinti saulėje.
Bet aš tokių atostogų labai bijau. Kadangi esu veiklus žmogus, bijau, kad man bus labai nuobodu.
Sunkiosios atletikos treneris
Mano įsimintiniausios atostogos sutapo su Pasaulio senjorų sunkiosios atletikos žaidynėmis Sidnėjuje 2009-aisiais.
Dvi savaites ten praleidau – atstovavau Lietuvos senjorų rinktinei, o tuo pačiu aplankiau Sidnėjaus įžymybes.
Kelionė buvo labai įsimintina. Nors nemoku anglų kalbos, tai netapo kliūtimi, atrodė, kad jos nė nereikia – su vietiniais rasti bendrai kalbai, važinėti traukiniais pakakdavo šypsenos, gestų ir vieno kito žodžio.
Labiausiai nustebino mėlynieji kalnai. Dar ir iki šiol jie man tebestovi prieš akis.
Turistams būtinai rekomenduojama juos aplankyti. Kai dviese važiavome jų apžiūrėti, galvojome, kad kalnai nebus mėlyni, tik kažkodėl jie taip pavadinti.
O iš tiesų atsivėrė įspūdingai mėlynas peizažas. Nuo apžvalgos rato žiūrėjome apstulbę – viskas mėlyna mėlyna, tarsi tie kalnai būtų nudažyti.
Ta įspūdinga spalva atsiranda kalnus apgaubus mėlynam rūkui.
Norėčiau dar kartą nuskristi pažiūrėti to vaizdo, bet labai brangu.
Picerijos „Pizza di Napoli“ šeimininkė
Atostogauju tikrai ne Palangoje ir ne Druskininkuose. (Juokiasi.) Neįsivaizduoju atostogų be kelionių. Tai vienas didžiausių mano malonumų.
Visos mano atostogos turi savo istoriją. Bet labiausiai norisi sugrįžti į Tailandą, tą spalvingą šalį, įspūdingą savo kultūra, maistu, gamta. Ten viskas nepamirštama.
Tokio vieno įsimintino įvykio išskirti negalėčiau – visa šalis man yra įvykis. Ir pati Tailando sostinė Bankokas – purvinas, iš pradžių ten net atrodo nemalonu, bet vis tiek norisi į jį grįžti. O kur dar paplūdimiai, saulė, Tailando oras, įspūdingi, žodžiais neapsakomi kultūriniai objektai!
Tailande lankėmės prieš pandemiją. Vos grįžom, prasidėjo karantinas ir dvejus metus niekur nekeliavom.
Visi žino, kad esu Italijos gerbėja.
Norėčiau gyventi Florencijoje, o atostogauti Tailande. Italija mane žavi architektūra, istorija, ten jaučiuosi labai gerai, ypač Florencijoje. Atsimenu net šito miesto kvapą.
Sakoma, svajok ir svajonės pildosi. O aš svajoju senti Florencijoje.
verslininkė, Verslo moterų tinklo narė
Svajonių atostogos priklauso nuo vidinės būsenos iki jų. Jei esu įsisukusi į daugybę varginamų reikalų, svajoju apie nieko neveikimo atostogas, kai norisi tik skaniai valgyti, išsimiegoti, skaityti knygas, maudytis, žaisti ir „Dolce far niente“, kaip sako italai – kaifuoti nuo nieko neveikimo.
Tam puikiai tinka ir ilgi savaitgaliai Lietuvos gamtoje.
Dažniau mano svajonių atostogos orientuotos į naujus potyrius, pažinimą, atradimus, todėl dauguma kelionių būna labai aktyvios ir intensyvios.
Esu smalsi ir man rūpi „išragauti“, ką miestas ar šalis turi geriausia, aplankyti turistų dar nenumindžiotas autentiškas vietas, pažinti vietinius gyventojus ir jų kultūrą.
„Viskas įskaičiuota“ paketai visiškai ne man, o savaitei prie baseino mane turėtų prirakinti prie gulto!
(Juokiasi.)
Nors mėgstu planuoti ir gerai pasiruošti, dar labiau mėgstu būti nunešta netikėtumų. Svarbiausias laimės ingredientas ne tik per atostogas, bet ir apskritai gyvenime, yra lankstumas, gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, kurie kelionėje neišvengiami.
Paskutinės mano atostogos, jei jas taip galima pavadinti, buvo pusantro milijono žingsnių piligriminė kelionė per Ispaniją.
Mėnesį ėjau 1100 kilometrų iš šalies pietų iki Santjago de Kompostela.
Patyriau daug nuotykių ir susivokimų, kurių trumpai nupasakoti neįmanoma.
Sukdamiesi savo kasdienės rutinos rate sustabarėjame, o pažintinės atostogos kitose šalyse atmerkia akis į kitokį gyvenimo būdą.
Iš kiekvienos kelionės grįžtame praturtėję, nesvarbu, kiek joms išleidome.
Ypač mėgstu parsivežti kokį drabužį ar papuošalą, kuris paskui dar daug metų turi stebuklingą galią mintimis nukelti mane į tą šalį, į tuometę mano savijautą.