SAVAITĖS KLAUSIMAS: Kaip prisidedate prie tvaresnio gyvenimo?

XXI amžiaus realybė: vien Europos Sąjungos valstybės išmeta 2500 milijardų tonų šiukšlių per metus, o vienam žmogui tenka 487 kilogramai atliekų per tokį patį laikotarpį.

Lietuvoje šis skaičius vos mažesnis – 455 kilogramai šiukšlių žmogui per metus. Tai sunkiai suvokiama, bet didžiausia problema, kur tos atliekos kasmet atsiduria.

„Zero Waste“, arba, „Gyvenimas be šiukšlių“, – vis dažniau girdimos frazės, tačiau ne kiekvienas žino, kad tai daug daugiau nei tik rūšiavimas arba dar vienas ambicingas ekologinis judėjimas.

Šią savaitę „Panevėžio balsas“ panevėžiečių teiraujasi, ar jiems artimos tvaresnio gyvenimo idėjos?

Vaclovas LAUCIUS

Liekupio bendruomenės pirmininkas

Kaip vieną iš tvaraus gyvenimo pavyzdžių turbūt galėčiau įvardyti savo žmonos Rimos sugalvotą, mūsų bendruomenės jau trečius metus organizuojamą vadinamąjį blusų turgų.

Matome, kad toks turgus, į kurį žmonės suneša gerų, bet jiems nereikalingų daiktų, tikrai populiarus. Tie daiktai ir dovanojami, ir parduodami už simbolinę kainą, ir jais keičiamasi.

Į visai neseniai mūsų organizuotą šį turgelį susirinko daugiau nei pusšimtis žmonių, beje, atėjo ne tik Liekupio bendruomenės nariai, bet ir Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai, buvo bičiulių iš kaimyninės Rožyno bendruomenės.

Vyko ne vien prekyba. Buvome pakvietę ir verslo atstovų pristatyti elektra varomus automobilius. Žmonės išties susidomėjo iki šiol vadintais ateities automobiliais, kurie, brangstant degalams ir sprendžiant ekologines problemas, darosi vis labiau paklausūs.

O mūsų su Rima šeima prie tvaraus gyvenimo prisideda tuo, kad patys auginame daržoves, jas tręšiame savo vištų mėšlu. Kas ateina, stebisi, kaip gali išaugti tokios vešlios ir tokios gražios daržo gėrybės. Mes patys apsirūpiname ir naminiais kiaušiniais, ir paukštiena.

Skirtingai nei kiti, neišmetame, neišvežame nupjautos žolės, ją pūdome, o vėliau turime gerų ekologinių trąšų. Mūsų maisto atliekas sulesa mūsų vištytės.

Taip gyvendami, prigyvename tikrai nedaug atliekų.

Be to, ant savo namo stogo įrengiau saulės elektrinę, kuri mus aprūpina šiltu vandeniu. Bandysiu ieškoti būdų tokią pat įrengti ir bendruomenės reikmėms.

Inga RUDIENĖ

Parduotuvėlės „Be pakuotės“ šeimininkė

Visų pirma, esu veganė, tad jau taip prisidedu prie klimato kaitos mažinimo. Gyvulininkystė yra viena taršiausių sričių maisto grandinėje.

Autostradoje važiuoju ne 130 kilometrų per valandą greičiu, o 90–95. Taip į atmosferą patenka mažiau išmetamųjų dujų.

Mažus atstumus įveikiu pėstute, turiu sodą, kur išmetu maisto atliekas, mažinu vartojimą kuo mažiau pirkdama – nuo maisto iki buitinės technikos.

Apie atliekų rūšiavimą jau nebekalbėsiu – tai yra įprasta mūsų gyvenimo dalis.

Kiekvienam žmogui siūlyčiau pradėti rūpintis gamta nuo savęs.

Eiti į parduotuvę tik su savo daugkartiniu pirkinių maišeliu, daržoves dėti į atsineštą pakuotę. Be to, prieš pirkdami be kokį daiktą, turėtume pagalvoti, ką gamta veiks su juo, kai mums nebereikės.

Justas PETRULIS

Panevėžio lopšelio-darželio „Žilvinas“ direktorius

Vaikų darželio direktoriumi pradėjau dirbti vos prieš metus ir per tą laiką pasisukome praktiškai 180 laipsnių kampu.

Mūsų darželio modelis – skandinaviškas. Jo principas – ryšys su gamta, ekologija, rūšiavimas, atsinaujinantys gamtos ištekliai.

Mano atsakomybė yra nuo pirmų metų vaikams kuo daugiau kalbėti, rodyti, kad susipažintų su visu tuo praktiškai, o tikslas, kad darželis taptų visiškai saugus aplinkai, „žalias“.

Man regis, mūsų darželis pirmasis Panevėžyje, turintis saulės jėgainę. Vaikai gali prieiti, paliesti, žaisti. Patyrinėti gali ne tik jie. Domisi ir tėvai, ir bendruomenė. Norime parodyti pavyzdį kaimynams, praeiviams, panevėžiečiams.

Darželio teritorijoje yra labai daug rūšiavimo konteineriukų. Vaikai žino, kaip rūšiuoti, susipažįsta su medžiagomis, kas toliau su jomis vyksta, kaip perdirbama.

Turime lietaus surinkimo aparatą. Vaikai stebi lietų, tyrinėja šį reiškinį, mokosi surinkti vandenį ir jį panaudoti. Tai ugdo vertybes.

Vykdome ir dirvožemio, vandens laidumo, šaknų sistemos tyrimus. Per tai vyksta pažinimas.

Vaikų diena prasideda nuo oro, aplinkos. Mūsų tikslas – parodyti, kad žmogus nebėra gamtos piramidės viršūnėje. Jis visiškai vienodame lygyje su vabalais, paukščiais ar sliekais. Nesame kažkuo stipresni, labiau verti gyventi, kvėpuoti. Mes esame lygūs.

Kalbame ir apie maisto tausojimą. Skatiname vaikus, kad per pietus ar vakarienę įsidėtų tiek maisto, kiek jaučia suvalgysiantys.

Dabar daugiausiai energijos skiriu darbui. Tai net nėra darbas. Galima sakyti, kad mano namai yra su šimtu vaikučių kieme, už kurių kiekvieną esu atsakingas.

Turiu dukrelę, su kuria lygiai taip pat stengiamės kuo labiau pažinti skirtingas oro sąlygas, energetiką. Dažnai apie tai su ja kalbame.

Pats stengiuosi kuo daugiau važinėti dviračiu. Svajoju po kelerių metų įsigyti elektromobilį. Namuose turiu kelis saulės modulius, bet jų nepakanka. Mano planas – išnaudoti visus atsinaujinančius gamtos išteklius.

Jaučiu didžiulę pagarbą gamtai ir savo dukrai stengiuosi tai perteikti. Ramybė, pagarba gamtai ir kiekvienam gyvūnui yra labai svarbu – neužlipti, nesutraiškyti, nesumindžioti, išsaugoti, nešiukšlinti.

Net ir mažiausias gamtoje numestas popierėlis man yra didžiausias nusižengimas.

Laura GEDMINAITĖ

Visų pirma atsakingai rūšiuoju. Man labai pikta ir skaudu matyti, kad žmonės meta buitines atliekas į ruduosius konteinerius, skirtus virtuvės atliekoms.

Rūšiavimui nebūtinai turėti daug dėžių po kriaukle. Juk daugelis parduotuvėje bananus, obuolius perka sudėję į plastikinius maišelius.

Vėliau tą patį maišelį galima panaudoti plastiko pakuotėms ir išmesti į tam skirtą konteinerį.

O maisto likučius nunešu Žemdirbių turguje prekiaujantiems ūkininkams. Jie būna dėkingi ir man padaro nuolaidų bulvėms, uogoms.

Jei turguje nusiperku uogų, subertų į plastikinę dėžutę, kitąkart eidama pirkti tą pačią dėžutę nusinešu, kad į ją subertų.

Mane labai stebina automobilių kamščiai Panevėžio gatvėse. Panevėžyje tokie juokingi atstumai, tad kur reikia važiuoti, kai mieste viską gali nesunkiai pasiekti? O ypač vasarą, kai toks puikus oras ir galima sėsti ant dviračio ar tiesiog miestą apeiti pėsčiomis?

Suprantu, kai šeimoms per mokslo metus tenka vaikus vežti į mokyklas, darželius, bet dabar vaikai atostogauja.

Taigi tos spūstys gatvėse man nesuvokiamos. Juolab kad Panevėžyje ir viešasis transportas gerai išplėtotas.

Įsivaizduoju, kad Panevėžys galėtų būti tvariausias miestas Lietuvoje. Jis tikrai tam turi visas sąlygas: kompaktiškas, čia daug žaliųjų erdvių, parkų. O ar miestas bus tvarus, labai daug priklauso nuo pačių gyventojų mentaliteto. Deja, panevėžiečiams dar toli iki to.

Ir savo mažą vaiką pratinu rinkti šiukšles. Turime taupyklę, į kurią metame už tarą gautus pinigus. Taip vaikas mokosi ir taupumo, ir tausoti gamtą. Pamenu, kai stotelėje pamatęs numestą šiukšlę puolė ją kelti, sėdėjusi močiutė nustebo, kaip vaikas išauklėtas. Man jo nereikia auklėti – jis mato pavyzdį.