-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kultūra nėra vien tik pramoga. Tai ir savotiškas įrankis geriau pažinti save, kitą, atveriant savąjį akiratį atsiverti ir pasauliui.Šįkart panevėžiečių klausiame, ar juos tenkina Panevėžio kultūrinis gyvenimas, ar yra dažni renginių lankytojai, ko stinga miesto kultūros lauke?
Tikrai lankomės įvairiuose renginiuose ir gana dažnai – per mėnesį bent keturis penkis kartus. Dažniausiai teatruose ir koncertuose.
Kai pamatome, kas galėtų mus sudominti, pasidomime plačiau. Paskaitome programą, atsirenkame, kur eiti. Mėgstame operetes, einame į spektaklius – tiek sukurtus Panevėžio teatrų, tiek atvežtinius.
Kiekvienas kultūros vartotojas atsirenka pagal savo skonį, ką pamatyti.
„Panevėžyje tikrai yra kur kultūringai praleisti laiką.“
Man „Domino“ teatras į Panevėžį gastrolių gali važiuoti kiek nori, bet vis tiek nepatinka.
Kultūrinis gyvenimas Panevėžyje tikrai pasikeitė į gera.
Dabar labai daug atlikėjų atvažiuoja į mūsų miestą. Tą ypač pastebėjome po karantino. Nebereikia važiuoti patiems į Vilnių ar Kauną. Atvežami spektakliai, koncertai, kiti renginiai, labai daug kviestinių atlikėjų atvyksta į Muzikinį teatrą.
Panevėžyje tikrai yra kur kultūringai praleisti laiką.
Kadangi mano gyvenimas bėga ne tik Panevėžyje, bet ir Vilniuje, ne visus Panevėžio kultūros renginius spėju aplankyti. Tačiau matau, kad kultūrinis jo gyvenimas atgyja, mieste darosi vis įdomiau.
Tarp įdomiausių mano aplankytų kultūrinių renginių paminėčiau „Meno“ teatro aktorės Agnės Muralytės judesio dirbtuves. Jose dalyvavau vienintelį kartą, padarė nemažą įspūdį, gaila, kad negalėjau dalyvauti daugiau.
Tos dirbtuvės – tai valandos su trupučiu praktika, kai atliekami tam tikri judesio pratimai. Pavadinčiau tai teatro, judesio praktika, per kurią geriau pažįsti save, kuri savąją erdvę, priimi kitų žmonių erdves.
Tai nėra kokia nors sportinė ar dvasinė praktika, įvardinčiau tai grynai kultūriniu reiškiniu. Tai puiki kultūrinė erdvė, kultūrinis vyksmas, padedantis tyrinėti save.
„Matau, kad kultūrinis gyvenimas atgyja, mieste darosi vis įdomiau.“
Teko dalyvauti ir parodų atidarymuose, tačiau didelio įspūdžio man jie nepadarė, nes daugybę metų vyksta tas pats – tenka klausytis prakalbų. Man norėtųsi kitokių atidarymų, kitaip atveriančių akis susirinkusiems.
Kaip tikrai išskirtinį prisimenu Vaidos Andrijauskaitės ir Dano Hermouet kurtų „Ekrano“ gamyklos buvusių darbuotojų nuotraukų parodos atidarymą. Ši paroda apėmė kone visą buvusio „Ekrano“ teritoriją, ją apžiūrinėjau važinėdamasi dviračiu. Mačiau puikiai išnaudotas, dinamiškas erdves.
Nesu pati dalyvavusi, bet iki manęs Vilniuje atėjo puikių atgarsių apie Panevėžyje pernai vykusį „Iškrovų“ festivalį. Man buvo malonu tai girdėti.
Tad manau, kad Panevėžio kultūrinis laukas atgyja, tampa įvairesnis, jame atsiranda malonių netikėtumų.
Kultūrinis gyvenimas Panevėžyje mane tenkina, bet pasigendu informacijos apie pačius kultūrinius renginius, būtų smagu ir prieš renginį plačiau sužinoti apie parodos autorius, spektaklį, filmus, koncertus.
Stengiuosi kiekvieną savaitę kažkur apsilankyti, kažką pamatyti. Tai ir laisvalaikio leidimo forma, ir pasižmonėjimas, ir savotiškas atsišviežinimas.
Pati mokausi dailės terapijos, tad žinau, kad menas yra savotiška terapija.
Jeigu menas kelia kažkokių jausmų, tave paliečia – tiek teigiamai, tiek ir neigiamai, vadinasi, tai yra susiję su tavimi, tavo vidumi, išgyvenimais ir jausmais.
„Stengiuosi atrasti galimybių pamatyti tai, kas man įdomu.“
Renginiai išties pabrango, kaip ir visa kita, bet jeigu yra noro, galima tam šiek tiek atsidėti, pasitaupyti. Labai mėgstu lietuviškus filmus, į „Garsą“ bilietas kainuoja keturis eurus, o tiek tikrai galima sau leisti.
Progai pasitaikius, kiek leidžia laikas ir finansinės galimybės, stengiuosi nuvykti ir į renginius kituose miestuose. Į filmų festivalius nevažiuoju, tam neturiu laiko, bet kai išgirdau, kad vyks opera-performansas „Saulė ir jūra“, žinojau, jog būtinai joje turiu apsilankyti, nes į Panevėžį jos tikrai neatveš.
Buvo laikotarpis, kada itin mėgau operą, tad dažna viešnia būdavau Vilniuje. Stengiuosi atrasti galimybių pamatyti tai, kas man įdomu.
Miesto kultūriniuose renginiuose tikrai lankausi, nors nežinau, ar galėčiau sakyti, kad dažnai.
Žiūriu spektaklius J. Miltinio dramos teatre, einu į koncertus Muzikiniame, patinka apžiūrėti parodas Dailės galerijoje, tikrai įdomu apsilankyti ir atsinaujinusiame Kraštotyros muziejuje. Su teatru „Menas“ turime pasirašę bendradarbiavimo sutartį, mūsų vaikai jame dažni svečiai ir direktorius prie jų prisitaiko.
Kas ieško, kur nueiti, tas ir randa. Panevėžys neapsiriboja vietos kultūros įstaigų renginiais, atvažiuoja pas mus ir daug kviestinių atlikėjų. Jau turiu bilietus į Zbignevo Levickio ir Aurelijaus Globio muzikinę dvikovą Panevėžio muzikiniame teatre. Be galo didelį įspūdį padarė violončelininko Davido Geringo pasirodymas.
O kai J. Miltinio dramos teatre pamačiau jų pastatytą judesio spektaklį „Kūnai“, pagalvojau: o jie ir tai gali! Neseniai jame žiūrėjau „Volponę“ – gal jau kokį ketvirtą kartą.
Dar būtų neblogai, jei ir į J. Miltinio teatrą dažniau atvažiuotų kitų miestų teatrai.
„Man labai patinka Panevėžio fotomenininkai. Ir vis svarstau, iš kur Panevėžyje tokia gera aura fotografams.“
Bet kol kas neteko nusivilti kultūrine pasiūla mūsų mieste.
Man labai patinka Panevėžio fotomenininkai. Ir vis svarstau, iš kur Panevėžyje tokia gera aura fotografams, juk tiek turime tikrai išskirtinių talentų: Saulius Saladūnas, Marija Čičirkienė, Andrius Repšys, žinoma, Algimantas Aleksandravičius – visų nė neišvardysiu.
Fotografuoju ir pats nuo ketvirtos klasės, bet taip, kad pusė galvos lieka.
Labai laukiu, kada atsidarys Stasio Eidrigevičiaus menų centras. O su S. Eidrigevičiumi 1978-ųjų Kūčias sutikau prie vieno stalo! Tuomet studijavau Vilniaus pedagoginiame institute ir su kitu studentu fiziku nuomojausi kambarį pas menininko uošvę. Mano kambario draugas Kūčioms išvažiavo namo ir likau vienas. O S. Eidrigevičiaus uošvė – pamaldi moteris ir laikėsi principo, kad per Kūčias negalima vieno žmogaus palikti. Tą vakarą į svečius atvažiavo S. Eidrigevičius su žmona ir dar mažyte dukrele. Vieną kartą mane pakvietė prie stalo, iš kuklumo nėjau, bet antrą kartą išsivedė. Pamenu, kad tą vakarą leido klasikinę muziką.
Man tos Kūčios padarė didelį įspūdį. S. Eidrigevičius iliustruodavo knygeles vaikams, man labai patikdavo jo piešiniai ir tas knygeles visas pirkdavau.
O Panevėžys tikrai atgimsta. Mano vaikai, gyvenantys kitur, parvažiavę kalba, kad mieste atsirado šurmulio, daugiau judesio. Kartu ir kultūrinis gyvenimas tampa aktyvesnis.
