-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jau vaikystėje emocijų ir įspūdžių vedami piešiame sau profesinį kelią.
Artėjant mokyklos baigimui šie, atrodo, visai aiškiai vaikystėje susiformavę norai, pasimeta tarp daugybės ramybės neduodančių klausimų.
Rinktis gerai mokamą darbą ar klausyti širdies? Sekti kažkieno pavyzdžiu ar savojo kelio ieškoti pačiam?
Šią savaitę „Panevėžio balsas“ teiraujasi veiklių Panevėžio krašto žmonių, kuo jie norėtų tapti, jeigu nebūtų tuo, kuo yra dabar?
Tomas RUDOKAS
Dailininkas, dailės plenerų organizatorius
Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, kas aš dabar esu.
Kartais dirbu su menu, kartais mokykloje.
Vaikystėje kone visa mano karta svajojo būti kosmonautais, bet tos svajonės labai greitai pasibaigė.
Galbūt, jeigu gyvenimas būtų pasisukęs kitaip, dabar būčiau istorijos mokytojas.
Violeta MIČIULIENĖ
Aktorė, renginių vedėja
Svajojau būti burtininke.
Aš iš prigimties esu tinginė, norėjau, kad viskas atsirastų čia, dabar, iš karto.
Tik vėliau supratau, kad gyvenime viskas vyksta po dešimties metų, atskirais gabalais ar visai neįvyksta.
Norėjau sėdėti, mosikuoti lazdele ir viską tvarkyti pagal save.
Buvo tokia svajonė, nes pirmoji tapti gydytoja neišsipildė.
Visada norėjau padėti kitiems. Vaikų darželyje sustačiau visus vaikus į vieną eilę, sėmiau iš balos vandenį ir visus tuo vandenėliu girdžiau.
Vėliau, kai susirgo visi, išskyrus mane ir auklėtoją, viskas buvo išaiškinta. Mano svajonė tapti gydytoja baigėsi.
Tada nusprendžiau tapti burtininke, o supratusi, kad burtininke būti nepavyks, nuėjau ten, kur vis tiek galėjau daryti taip, kaip noriu – visus apgaudinėti ir būti artiste, vaidinti tą, kuo nesu.
Aktoriai yra vieninteliai pateisinami melagiai.
Vytautas KUPŠYS
Teatro ir kino aktorius
Pati pirmoji mano svajonė buvo tapti statybininku. (Juokiasi.)
Vaikystėje man nebūdavo nieko gražesnio, nei žiūrėti, kaip vyrai stato didelius, medinius namus.
Svarbiausia yra medžiaga – mediena. Visos kitos statybos man neįdomios.
Vėpsodavau, kaipgi atsiranda tie mediniai namukai, karkasai.
Tiesa, dar ir dabar su malonumu pažiūriu, kai stato ką nors įdomesnio, išskirtinio.
Gediminas JANKŪNAS
Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų mažosios bazilikos rektorius, kunigas
Na ir sudėtingas klausimas. (Juokiasi.) Kunigystė nebuvo drastiškas, visus nustebinęs ar netikėtas pasirinkimas.
Turėjau galimybę tapti aktoriumi, bet atsisakiau to pasiūlymo.
Maniau, kad būsiu diplomatas, tačiau prastai sekėsi mokytis kalbų – diplomatu netapau.
Bet dabar būnant kunigu, viskas yra reikalinga – diplomatija, kalbos, aktorystė.
Vadovaujant liturgijai turiu jausti erdvę, laiką, kitus svarbius elementus. Tenka organizuoti muziką, tarsi orkestruoti visą mišių ritualą.
Taigi, manau, kad viskas išėjo tik į gerą.
Pasirinkau seminariją, nes nuo šeštos klasės patarnavau per mišias, bažnyčios ir kunigų pasaulis man nebuvo svetimas. Tad natūraliai į tą pusę ir pasukau.
Rasa KAUŠIŪTĖ
Atlikėja, vokalo mokytoja
Būčiau rašytoja. Nuo vaikystės esu introvertė. Mano vidinis pasaulis labai intensyvus, man reikia vienatvės.
Vidurinėje mokykloje buvau paskelbta geriausia mokyklos rašytoja.
Kai rašydavau rašinėlius, juos labai pagražindavau, o skaitant kitų klasių mokiniams, visi verkdavo. Manau, poveikis yra, kai rašai šviežiai, su emocija.
Vis dar rašau sau, bet gal kada nors tai išvys ir dienos šviesą?
Kartais ką nors paskelbiu feisbuke ar duodu paskaityti draugėms. Manau, kad žodyje yra jėga.
Kai dainuodavome su grupe vakarėliuose, žmonės sakydavo, kad esame vampyrės – gerąja prasme.
Perleidžiančios per save energiją, kuriančios atmosferą.
Man labai įdomūs tie energijos mainų procesai.
Labai smagu, kai koncertuose visos emocijos nuveda iki euforijos. Smagu, kai galiu suteikti kitiems džiaugsmą, o pamokose ir gydyti.
Prisikalbėjau viename laikraštyje, kad pamokose jaučiuosi kaip psichologė. Dabar ir ateina daugiau mokinių, kuriems to reikia. (Juokiasi.)
Po to man pačiai labai reikia vienumos, skirti laiko rašymui, išsivalymui. Nors sakoma, kad rašyti reikia iš džiaugsmo, man atrodo, kad paveikiausios knygos ir kūriniai tikrai yra parašyti ne iš džiaugsmo. Manau, kad ši emocija nėra tokia ryški, kaip kitos.
Komentarai
-
- aldona
- 14:53 2022.07.11
Rodyti visus komentarus (1)isimkit ta melage miciuliene jau prisigyre sekungej apie teva a.a. juk mes kaimynai zinom kaip a.a. diedukas gyveno kosmonautu gatveje panevezyje