-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį laikrodžio rodykles pasukome valanda atgal ir taip penkiems mėnesiams perėjome prie žiemos laiko.Vėl į vasaros laiką grįšime jau kovą. Viskas baigtųsi, jei vieningą sprendimą priimtų Europos šalių vyriausybės, bet šioms dabar yra svarbesnių reikalų.
Tad nieko kito nebelieka, kaip tik derintis prie laikrodžių sukiojimo.
Šįkart panevėžiečių teiraujamės, kokios įtakos jiems turi laiko kaitaliojimas dukart per metus?
Žinoma, kad laikrodžio sukiojimas sukelia problemų. Nepatogu tai anksčiau, tai vėliau keltis. Priprantame prie vieno laiko ir kai reikia persukti rodykles, kyla sumaištis ne tik man, bet ir visiems aplinkui.
Man jokio skirtumo, vasaros ar žiemos laikas. Svarbiausia, kad vieną kurį nustatytų ir daugiau nebesukinėtų. Niekas neįrodė, kad iš to sukiojimo būtų kokios naudos. Jei elektros ir sutaupoma, žmonėms sukeliamas diskomfortas, gal kai kas raminamuosius geria ir kitur pinigus išleidžia.
Aišku, būtų geriau, jei ilgiau būtų šviesu. O dabar, perėjus prie žiemos laiko, labai anksti sutems. Išeisime į darbą tamsoje, grįšime taip pat tamsoje.
Kai buvau jaunas, labai mėgau pamiegoti. Bet paskui gyvenimas susiklostė taip, kad tekdavo anksti keltis. Vaikams augant reikėjo prisitaikyti prie kitokio režimo. Ir dabar anksti keliuosi. Man ta papildoma valanda ryte nėra reikalinga. Perėjus prie žiemos laiko, aš tiesiog valanda anksčiau atsibusiu. Pagulėsiu lovoje, ką nors paskaitysiu. Pamiegoti 6–7 valandas mano amžiuje sočiai.
Esu labiau vyturys, nors sako, kad aktoriai turėtų būti pelėdos. Mums darbo diena prasideda vėlai ir tęsiasi ilgai. Repeticijos teatre prasideda 11 val. Nuo 14 val. turime ilgą, 2–3 valandų, pietų pertrauką, o vakare vėl repetuojame arba vaidiname spektaklyje. Namo grįžti tenka ir 22, ir 23 valandą.
Iš tikrųjų neturiu nuomonės apie laiko kaitaliojimą. Kiti labai dejuoja dėl rodyklių persukimo. Aš per vieną parą labai lengvai adaptuojuosi prie pasikeitusio laiko. Gyvenimo tempas ir taip ganėtinai įtemptas ir kelių valandų į vieną ar kitą pusę jau nebesureikšminu. Gal labiau vaikai jaučia, nes jie turi labai aiškų režimą – kada gulasi, kada keliasi. Bet kai dabar persuksim rodykles, mokykla to nepajaus. Jau kitą savaitę vaikams prasidės atostogos. Ir visada spalį taip būna – rodyklės persukamos arba per rudens atostogas, arba prieš pat jas. Mano pačios vaikai tuo laiku labiau pailsi – daugiau pamiega.
Kai pavasarį vaikai ateina į mokyklą po laikrodžio rodyklių persukimo, būna labiau išsiblaškę, labiau pavargę, bet per kokią savaitę viskas išsilygina.
Man labiau patinka vasaros laikas, kai pailgėja diena. Dabar anksčiau sutems, o pavasarį gamta bunda, diena tampa ilgesnė. Tos šviesos norime, juk ir taip ilgą laiką tamsu.
Manau, kad laiko sukiojimas veikia bet kurį gyvą organizmą. Mano akimis, tai beprasmis ir betikslis dalykas, sukeliantis daug nepatogumų ir pirmomis dienomis savotišką sumaištį.
Neįsivaizduoju, kurioje srityje laiko sukiojimas duoda ekonominės naudos. Gal sovietmečio ekonomikoje ir buvo galima kažką sutaupyti, bet tikrai ne dabar.
Šiais laikais reikia galvoti ne apie laikrodžių sukiojimą, o kaip mažinti elektros kainas. Tuomet ekonomiškai būtų daug naudingiau.
Bet jeigu mes esame Europos Sąjungos valstybė ir liksime vieninteliai, kurie kaitalioja laiką arba jo nekeičia, irgi bus negerai. Turime derintis prie kitų Europos valstybių. Bet, kiek žinau, ir įvairios tarptautinės organizacijos kalba, kad laiko kaitaliojimas yra niekam nereikalingas dalykas.
Jeigu tektų rinktis, kurį laiką palikti – vasaros ar žiemos, net nežinau, kuris būtų geresnis.
Man patinka anksčiau atsikelti, tuomet daugiau darbų gali padaryti.
Pati nepajuntu jokių didelių pokyčių, kai rudenį ar pavasarį pasukamas laikrodis. Nebent tai, kad pavasarį pirmą savaitę po laikrodžio pasukimo rytais tenka anksčiau atsikelti iš lovos. O tai reiškia, kad reikia kiek pakeisti įprotį.
Rudenį pasukus laikrodį, rytais keltis kiek smagiau, nes nebe taip tamsu ir nebeatrodo, kad lipti iš lovos turi gūdžią naktį. Keldamasi šviesoje pajuntu savotišką emocinį palengvėjimą.
Visuomenės sveikatos biuro klientai, su kuriais tenka bendrauti, man nėra išsakę kokių nors ypatingų, išskirtinių reakcijų į laikrodžio pasukimus. Tačiau paprastai apie tai nemažai kalbama. Dauguma į pokyčius sureaguoja.
Atkreipiau dėmesį, jog rudenį pasukus laikrodį, dažnas sako anksčiau atsibundantis. Kad dėl persuktų laikrodžių ką nors kankintų nemiga, kitokios sveikatos problemos, man, psichikos sveikatos specialistei, neteko išgirsti. Girdžiu nusiskundimų dėl išsibalansavusio miego ritmo, bet maždaug praėjus savaitei po laikrodžių persukimo miego ritmas paprastai susitvarko.
Ar laikrodžio persukimas rudenį ir pavasarį turi naudos ekonomikai, tikrai neatsakysiu, neturiu supratimo.
