-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Panevėžio balsas“ panevėžiečių klausia, ar jiems Naujieji metai – atskaitos taškas ir startinė linija būsimiems iššūkiams, ar tik paprasčiausiai atverstas naujas kalendorius?
Vilius ir Ignas JACKEVIČIAI
Broliai bitininkai
Naujieji metai mums yra tik pasikeitusi data kalendoriuje, tikrai jokių pažadų sau nedalijame. Nei dar vienas pirmadienis, nei Naujieji mums nieko nekeičia.
Vadovaujamės nuostata, kad gyvenime visada reikia stengtis ir būti geriausia savo versija čia ir dabar.
Mūsų gyvenimas kaip ir avilyje – visada pilna minčių, darbo, idėjų.
O štai praėję metai ir be jokių pažadų tikrai buvo ryškūs bei įsimintini.
Pristatėme naują produktą – guminukus. Kaip ir du broliai dvyniai, taip ir jie – du broliai lokiukai. Su šiais guminukais laimėjome aukso medalį parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“.
Lyg to būtų negana, atsidūrėme tarp 2022 metų geriausių rezultatų pasiekusių įmonių ir verslo atstovų. Buvome įvertinti už sėkmingą atstovavimą Lietuvai pasaulinio lygio parodoje Dubajuje ir beveik du kartus padidintą lietuviško medaus eksportą. Nominacija „Metų ateitis“ taip pat atiteko mudviem su broliu.
Ir ryškiausias metų momentas – kvietimas į prezidentūrą!
Susitikome su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene. Šis susitikimas padarė neišdildomą įspūdį, iki šiol jaučiamės itin pagerbti.
Beje, pasinaudoję šia galimybe, perdavėme šalies vadovui dovanų – bičių pasiūtą Lietuvą! Malonu žinoti, kad paveikslas „Lietuva bičių akimis“ nuo šiol puoš prezidentūros sienas.
Galvojame, ką apie tai iš dangaus mus stebėdamas pasakytų tėtis. Žinome! Pasakytų: „Normaliai“ – jis niekada nedaugžodžiavo. Tačiau širdyje jaučiame, kad ir ten mumis didžiuojasi.
Jurgita BUGAILIŠKIENĖ
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė
Smagu sutikti Naujuosius metus šventiškai. Naujamečių pažadų sau neduodu, bet turiu tradiciją sausio 1-osios rytą prie puodelio kavos atsiversti darbo knygą, peržiūrėti kalendorių ir susiplanuoti atostogų datas.
Esu linkusi sau nieko nežadėti, kad netektų paskui nusivilti, nes tų pažadų vis tiek netesėčiau.
Esant keblioms, painioms situacijoms, kai norisi kokių nors pokyčių ar sprendimų, dažnai savęs tiesiog klausiu – ko aš iš tikrųjų norėčiau? Bandau išgirsti tikrą atsakymą.
Norai pamažu realizuojasi, kai esi atvira galimybėms ir veiki nuosekliai.
Svajočiau apie laiką sau – realizuočiau keletą man šiuo metu svarbių kūrybinių sumanymų. O kalbant apie tikslus – visi jie susiję su Bitės biblioteka.
Šie metai yra tam tikro periodo pabaiga, nes tai penktieji mano kadencijos metai, tad norisi sėkmingai užbaigti pradėtus didžiuosius strateginius projektus, sustyguoti keletą vidinių procesų, užbaigti pradėtus darbus ir sukurti aplinkybes naujoms perspektyvoms.
Jonas NARBUTAS
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius
Naujieji metai – tik simbolinė data, tačiau visuomet su ja susiję tam tikri ateinančių metų lūkesčiai. Tikriausiai visi ko nors laukiame, tikimės, svajojam.
O mano lūkesčiai labai paprasti ir žmogiški, jokių didžiulių tikslų sau nekeliu.
Svarbiausia, kad anūkės ir vaikai būtų sveiki. Žinoma, kad ir paties neapleistų sveikata, kad būtų galima dirbti ir džiaugtis gyvenimu.
Esu didelis mėgėjas keliauti, bet šiuo metu keliones reikėtų trumpam atidėti. Nors COVID-19 kiek aprimo, dabar siautėja pavojingas gripo virusas. Pasaulis išties neramus.
Ir visiems panevėžiečiams norėčiau palinkėti sveikatos. Nors mūsų fondas didelis, bet norėtųsi, kad juo kuo mažiau reikėtų naudotis.
Palinkėčiau, kad ligų ir negandų būtų kuo mažiau. Sveikata šiais laikais svarbiausia vertybė ir jokie pinigai jos atstoti negali.
Enrika VITONIENĖ
Marijonų mikrorajono bendruomenės pirmininkė, Nevėžio seniūnaitė
Naujamečių pažadų nei sau, nei kitiems nedalinu, bet mūsų šeimoje yra tradicija Kūčių vakarą ant kalėdinės eglutės pakabinti ateinančių metų svajones ir troškimus – užrašytus, nupieštus ar nulipdytus iš meduolių tešlos ir iškeptus.
Nežinau, ko čia daugiau – stebuklo ar pastangų, bet iki šiol labai dažnai ant eglutės pakabinti norai mums išsipildydavo.
Vienais metais panorau išmokti anglų kalbą ir tikrai tais metais lankiau kursus. Kitąmet vaikai užkabino mašinos piešinuką ir pavyko nusipirkti. Šiemet ant eglutės kabėjo jų nulipdytas meduolinis namukas. Kas žino, o gal vėl noras bus išpildytas ir lauks įkurtuvės?
O aš pati šįmet nepakabinau jokio noro. Materialių dalykų man pakanka, o didžiausias troškimas – nenupiešiamas ir iš meduolinės tešlos nenulipdomas.
Prašau Naujųjų, kad jie atneštų taiką, liautųsi ta Rusijos beprotybė Ukrainoje. Noriu, kad karas baigtųsi ir į visų – mūsų, ukrainiečių – namus ateitų ramybė ir pilnatvė. Kol karas tęsis, net ir išsipildžiusios materialinės svajonės nesuteiks tiek laimės, kiek jos turėtume gyvendami taikoje.
