-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Visgi banko atstovas tvirtina, kad sausio mėnesį kainų pokyčiai bus stebimi akyliau. Šios analizės rezultatai, pasak jo, bus pristatyti vasarį.
„Lietuvos bankas nuolat atlieka kainų, įskaitant ir maisto kainas, raidos stebėseną ir analizę bei rezultatus reguliariai pristato visuomenei“, – Eltai komentavo A. Dabušinskas.
Banko atstovo teigimu, vykdant kainų analizę, bus labiau susitelkta į tai, kiek kainų augimą galima paaiškinti ryšiais tarp gamybos kaštų ir galutinės kainos.
„Šį mėnesį atliksime detalesnę maisto kainų raidos analizę, kurios rezultatus pristatysime vasarį. Šia analize sieksime pateikti ekonominį maisto prekių grupių kainų raidos įvertinimą – dėl ko jos kilo labiausiai, kokia dalimi jų kaitą galime paaiškinti pasitelkdami istorinius sąryšius tarp šių kainų ir jų veiksnių ir pan.“ – tikino jis.
Taip pat A. Dabušinskas primena, kad Seimo opozicijos atstovų keliami klausimai dėl kainodaros priimtinumo ir galimų kartelinių santykių maisto prekių rinkoje yra už LB vykdomų analizių ribų.
„Analize nebus siekiama pateikti vertinimo dėl individualių maisto produktų kainų lygio pagrįstumo ar nepagrįstumo, atskirų rinkos dalyvių kainodaros priimtinumo ar nepriimtinumo, taip pat dėl rinkos struktūros, kartelinių susitarimų ir panašių aspektų. Tokio pobūdžio vertinimai maisto rinkos srityje nėra Lietuvos banko priežiūros ir analizės sritis, o galimus susitarimus turi ištirti atitinkamos valstybinės institucijos“, – aiškino A. Dabušinskas.
ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos (LSDP) seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė yra teigusi, jog Lietuvoje reikalingas Švedijos pavyzdžiu paremtas tyrimas – ar infliacija šalyje nulemta objektyvių ekonominių priežasčių, ar jas taip pat lemia verslininkų veiksmai.
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad dėl išaugusių maisto kainų Lietuvos bankas galėtų padaryti išsamesnį tyrimą, kuris atskleistų, kas vyksta šalies rinkoje. Visgi, pasak jos, akivaizdu, kad situacija nulemta to, jog sutapo labai daug nepalankių veiksnių.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, šilumos energijos, degalų ir tepalų, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.
