-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pernai Naujamiestis išrinktas viena saugiausių seniūnijų – užėmė antrą vietą. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Kasmet organizuojamas tradicinis konkursas „Saugiausia Panevėžio rajono seniūnija“. Pernai tokia pripažinta Upytės seniūnija, antra liko Naujamiesčio, o trečia – Smilgių. Šiemet saugiausios seniūnijos bus įvertintos gruodžio 14 dieną.
Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius tvirtina, kad saugios kaimynystės grupės yra veiksmingas būdas siekti saugumo gyvenamoje aplinkoje, mažinti nusikaltimų ir teisės pažeidimų, ugdyti ir puoselėti bendruomeniškumą. Jo teigimu, saugiausios seniūnijos renkamos remiantis skirtingais kriterijais. Vienais metais vertinimo pagrindas buvo saugios kaimynystės grupės, kiek jų įkurta. Šiemet nuspręsta, kad kiekvienas rajono visuomeninės tarybos narys saugiausias seniūnijas rinktų savo nuožiūra, remdamasis policijos pareigūnų pateikta statistika.
Anot A.Pociaus, negalima sakyti, kad rajone kriminogeninė situacija labai prasta, tačiau bėda ir toliau lieka smurtas artimoje aplinkoje. Buitinių nusikaltimų padaroma gana daug.
„Kad sumušė – vienas dalykas, bet egzistuoja psichologinis smurtas. Žmogus terorizuojamas, nors fiziškai nėra skriaudžiamas“, – apie problemas sako vicemeras. Psichologinį smurtą labai sunku įrodyti.
Pernai saugiausia išrinktos Upytės seniūnijos seniūnas Giedrius Koženiauskas teigia negalintis pasakyti, kokiu kriterijumi remiantis ji nugalėjo. Kaip ir kitose, čia pasitaiko visko – ir smurto artimoje aplinkoje, ir viešosios tvarkos pažeidimų. Tiesa, mažesnėje seniūnijoje nepažįstami žmonės greičiau pastebimi.
„Vienas kitą labiau pažįsta mažoje seniūnijoje – nesulyginsi su Krekenava“, – seniūnas mano, kad tai tam tikras privalumas.
Gyventojai, įtardami kažką negero, nevengia paskambinti į seniūniją, pasitarti, ką vienu ar kitu atveju daryti. Pavyzdžiui, pamato prie kapinių ar kur nors kelyje keletą dienų paliktą automobilį, o jis, kaip paaiškėja, vogtas.
Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos bendruomenės pareigūnų grupės vyresnysis specialistas Darius Petraitis teigia, kad anksčiau miestas buvo aktyvesnis nei rajonas. Dabar ir kaimo žmonės aktyvūs, neužsimerkia matydami Kelių eismo taisyklių, viešosios tvarkos ir kitus pažeidimus. Jie skambina, praneša pareigūnams, kuria saugią aplinką.
Pasak pareigūno, apie gyventojų aktyvumą kuriant saugią aplinką galima kalbėti ir vertinant, kiek gauta pranešimų. Kadangi kiekvienoje jų skirtingas gyventojų skaičius, taigi nevienodo skaičiaus sulaukiama ir pranešimų. Pavyzdžiui, didžiausioje Panevėžio seniūnijoje gyvena kone 8 000 žmonių. Iš jų iki lapkričio 1 dienos bendruoju pagalbos telefonu gauta 1 096 pranešimai ir pradėti 175 ikiteisminiai tyrimai.
Raguvos seniūnijoje yra apie pusantro tūkstančio gyventojų, iš jų sulaukta 211 pranešimų ir pradėti 43 ikiteisminiai tyrimai. D. Petraičio teigimu, vertinant ikiteisminių tyrimų skaičių 1 000 gyventojų, Panevėžio seniūnijoje jų buvo mažiau nei Raguvos.
Miežiškių ir Karsakiškio seniūnijose daugiausia ikiteisminių tyrimų 1 000 gyventojų. Kita vertus, tai nereiškia, kad situacija blogesnė – galbūt čia žmonės aktyvesni, mažiau pakantūs negerovėms.
Pastebima, kad priemiestinėse vietovėse būna daugiau iškvietimų, daugiau registruojama viešosios tvarkos pažeidimų nes čia gyvena daugiau žmonių. Eismo įvykių paprastai daugiau būna seniūnijose, esančiose šalia greitkelių. Smurtas artimoje aplinkoje yra aktuali visų seniūnijų problema.
Miežiškių seniūnas A. Jacevičius nemano, kad seniūnija labai problemiška ir būtų baisu vaikščioti po miestelį, tačiau, kaip ir visur, išlenda tam tikrų bėdų. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius nemano, kad seniūnija labai problemiška ir būtų baisu vaikščioti po miestelį, tačiau, kaip ir visur, išlenda tam tikrų bėdų. Tiesa, ne visos jos, kad ir kokios būtų, baigiasi policijoje.
Pasak seniūno, buvo atvejis, kai vienas sugėrovas kitam sulaužė šonkaulį, tačiau nukentėjusysis į policiją nesikreipė – toks buvo jo pasirinkimas. Arba prieš porą metų dėl smurto artimoje aplinkoje įvyko du teismai ir pora galiausiai susitaikė.
Ne paslaptis, kad neretai bėdų priežastis yra alkoholis. Po tragiško gaisro Vadoklių seniūnijos Mikėnų kaime nuspręsta rajono socialinės rizikos šeimas tikrinti ne darbo valandomis, bet vakarais, savaitgaliais. Yra sudarytas grafikas ir socialiniai darbuotojai, vaiko teisių specialistai, policija važinėja pagal jį. A. Jacevičius pasakoja, kad neseniai lankantis socialinės rizikos šeimose visos rastos blaivios, apsitvarkiusios.
„Visos seniūnijos gyvena kaip ant tiksinčios bombos, nes nežinome, kas kai kuriems žmonėms šaus į galvą.“
A. Jacevičius
„Galbūt kad buvo po lapkričio dešimtos, jau pašalpos išleistos ir ateina sausasis periodas? Pinigai pasibaigę ir dešimtos mėnesio dienos laukia kaip išganymo. Paskui dešimt dienų būna sujudimas. Pinigų yra ir laisvai liejasi alutis šnekutis“, – apie kai kurių žmonių kasdienybę pasakoja seniūnas.
Jo teigimu, dirbdamas su tokiomis šeimomis niekada negali žinoti, kas nutiks. Kai tikrini, atrodo, kad viskas gerai, o netrukus viskas pasikeičia.
„Visos seniūnijos gyvena kaip ant tiksinčios bombos, nes nežinome, kas kai kuriems žmonėms šaus į galvą. Kartais ir blaiviam adekvataus mąstymo nėra, o kai geria kelias dienas, susisuka galva, ir elgesys būna neprognozuojamas“, – konstatuoja A. Jacevičius.
Panevėžio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Matuzevičienė sako, kad
per reidus ne darbo valandomis randama įvairių situacijų. Lankomose šeimose aptinkama ir girtaujančių asmenų, yra surašyta administracinių teisės pažeidimų protokolų už netinkamą tėvų pareigų vykdymą.
Nepaisant to, pasak vedėjos, itin prastos situacijos neaptikta, nebuvo, kad tėvams nustatytas sunkus girtumas. Namuose radus kaimynų, paprašoma jų išeiti ir perspėjama, kad tą pačią dieną šeima gali būti dar kartą aplankoma – kad nesumanytų išvykus tikrintojams vėl girtauti.
„Sunku prognozuoti. Atrodo, seniūnijoje ramu, bet kas nors išlenda. Visose seniūnijose situacija daugmaž vienoda. Kad būtų kuri nors ramesnė, tikrai nėra“, – „Sekundei“ teigė vedėja. Matuzevičienės manymu, tokie apsilankymai puiki prevencinė priemonė.
Paprastai daugiausia bėdų būna gavus pašalpas. Tada daugiau sulaukiama ir neabejingų gyventojų pranešimų. Be to, tuo metu socialinės rizikos šeimos stebimos dar aktyviau.
Vedėja ragina gyventojus nebūti abejingus. Pasak jos, kai nutinka nelaimė, tai kaimynai pasako ir tą, ir aną, o prieš tai atsakingi darbuotojai neturi informacijos. Vadoklių atveju nei raštu, nei žodžiu nebuvo gavę pranešimo.
„Kai kaimynai aiškino, kad atvažiuodavo ir automobiliai, ir vyrai, tai mums tikrai staigmena. Nei mes, nei seniūnija nesame turėję tokios informacijos“, – stebisi ji.
Kaip tvirtina vedėja, jai keista, kad kaimynai po nelaimės pradėjo kalbėti apie tokius dalykus.
„Kad nors skambutis koks būtų buvęs. Gal žmonės ir bijo rašyti, bet nors būtų paskambinę, seniūnija ar mes būtume reagavę. Nė vienas faktas nebūna praleidžiamas“, – ji ragina gyventojus būti aktyvesnius.
Vedėjos teigimu, pastebima, kad padaugėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų. Jų būna ne tik socialinės rizikos šeimose, bet ir kitose, ypač tada, kai prasideda skyrybų procesas. Tada vaikai neretai tampa tėvų kovos ginklu.
