-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Centralizuotai besišildantys gyventojai skaičiuoja, kad šis sezonas rekordinis – kai kuriais atvejais sąskaitos už šilumą butuose išaugo kelis kartus.
Nors nuo metų pradžios didesnis ratas šeimų gali tikėtis kompensacijų, tokia parama dažniau kelia šypseną nei padeda išgyventi brangymečiu.
Panevėžietė Vaiva Dulevičiūtė už šildymą ir elektrą per mėnesį sumoka per 200 eurų. Kai ji sulaukė kompensacijos už šildymą, nesuprato, ar juoktis, ar verkti. Už gruodžio mėnesį panevėžietei suskaičiuota 4 eurų parama.
„Maždaug mėnesį tvarkiausi reikalingus dokumentus. Darbovietėje vis nedaviau ramybės buhalterei. Galvojau, gausiu kompensaciją, bus lengviau, bet kai pamačiau, kad ji tesiekia 4 eurus, tapo taip juokinga, kad net graudu“, – pasakojo jauna moteris.
Tikriausiai mano, kad esu turtuolė, mat gaunu ir neįgalumo pašalpą, ir dar algą. O tai, kad mama negali dirbti, nes man reikalinga nuolatinė slauga, nesvarbu.
V. Dulevičiūtė
V. Dulevičiūtė gyvena su tėvais – mama dėl dukrai reikalingos nuolatinės priežiūros dirbti negali. Visos šeimos pajamos – tėčio atlyginimas ir Vaivos neįgalumo pašalpa. Ji pasaulį išvydo nesverdama nė kilogramo. Ankstukę paženklino ir cerebrinis paralyžius, prikaustęs prie neįgaliojo vežimėlio.
Visgi veikli mergina dirba viename labdaros ir paramos fondų. Tačiau net ir sudėjus visos šeimos pajamas tenka skaičiuoti kiekvieną eurą.
„Mūsų pajamos tikrai nėra priskiriamos prie didelių. Bet tikriausiai mano, kad esu turtuolė, mat gaunu ir neįgalumo pašalpą, ir dar algą. O tai, kad mama negali dirbti, nes man reikalinga nuolatinė slauga, nesvarbu“, – ironizuoja pašnekovė.
Vaiva su tėvais įsikūrusi dviejų aukštų nuosavame name, kuris šildomas dujomis. Kad būtų pigiau, šeima šildo pirmame aukšte esančias maždaug 60 kvadratinių metrų patalpas – antras aukštas gyvenamas tik vasarą. Tačiau net ir tai menkai palengvina finansinę būsto išlaikymo naštą. Už gruodį šeimai teko pakloti apie pusantro šimto eurų, lapkritį ši suma pusšimčiu buvo mažesnė. Sulaukusi 4 eurų kompensacijos už šildymą, V. Dulevičiūtė pamanė, kad įsivėlė klaida, bet pabendravusi su kitais remtinaisiais, išgirdo, jog tokioje situacijoje atsiduria dažnas.
„Priekaištų nei valstybei, nei socialiniams darbuotojams, padėjusiems tvarkyti dokumentus, tikrai neturiu. Jeigu kompensacija būtų didesnė, mūsų šeimai išties būtų gerai, bet kai tokia, nieko baisaus, jei ir negautume“, – kalbėjo V. Dulevičiūtė.
Nors neretas sulaukia tik simbolinės kompensacijos už centralizuotai tiekiamą šilumą, tokios paramos prašytojų gretos gerokai išaugusios. P. ŽIDONIO nuotr.
Brangiausia žiema išaugino paramos gavėjų gretas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, 2021 metų gruodį tokių asmenų padaugėjo net 34,75 proc., palyginti su 2020-ųjų paskutiniu mėnesiu.
Panevėžyje šį šildymo sezoną į Savivaldybę kompensacijų kreipiasi apie 200–300 žmonių daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
„Sausį, kai tik įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, sulaukėme 1 538 prašymų, o pernai tą patį mėnesį jų gavome 1 260, – sakė Savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio specialistė Lina Šukienė. – Šildymo sezono pradžioje spalį gavome 2 400 prašymų, o lapkritį – 2 149 prašymus, tai yra 200–300 daugiau nei ankstesniais metais. Kompensacijų prašytojų skaičius tikrai išaugo šimtais.“
Nuo metų pradžios daugiau žmonių gali gauti kompensacijas būsto šildymui, tad anksčiau dažniausiai kreipdavosi gaunantieji minimalų atlyginimą arba pensiją, o šįmet prie jų prisidėjo ir gaunantieji didesnes pajamas.
Dažniausiai dėl paramos kreipiasi senjorai, daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, auginantys vaikus, bedarbiai.
„Interneto svetainėje SPIS yra skaičiuoklės, kur suvedus savo pajamas galima nesunkiai susiskaičiuoti, ar kompensacijos šildymui jums priklausytų“, – patarė L. Šukienė.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, iš penkių didžiųjų miestų vasarį už šilumą mažiausiai moka Panevėžio (6,62 ct/kWh su PVM), daugiausia – Vilniaus gyventojai (11,30 ct/kWh su PVM). Teigiama, kad „Panevėžio energijos“ vartotojams šilumos kaina auga dėl brangiau iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos ir brangusio biokuro.
Visoje Lietuvoje vasarį už šilumą mažiausiai moka bendrovės „Tauragės šilumos tinklai“ klientai (4,96 ct/kWh su PVM), daugiausia – „Nemenčinės komunalininko“ aptarnaujami Vilniaus rajono vartotojai (15,26 ct/kWh su PVM).
Išaugusias šilumos kainas Vyriausybė žada sušvelninti nuliniu PVM centralizuotai tiekiamam šildymui. Tokiam jos siūlymu dar turi pritarti Seimas.
Valstybės biudžetui tai kainuotų 23 mln. eurų. Lengvata įsigaliotų atgaline data – nuo sausio 1 dienos ir būtų taikoma iki balandžio pabaigos, kai baigsis šildymo sezonas.
„Panevėžio energijos“ atstovės spaudai Daivos Paulauskienės teigimu, kol Seimas nepriėmė reikiamų įstatymo pataisų, anksti kalbėti, kokią realią naudą pajustų vartotojai.
„Tokiu atveju šildymo sąskaitos sumažėtų 9 procentais. Pavyzdžiui, jeigu už šildymą tekdavo mokėti 100 eurų, tai, pritaikius PVM nulinę kompensaciją, sąskaita sumažėtų 9 eurais“, – sakė D. Paulauskienė.
Seimui priėmus PVM įstatymo pataisas, tikėtina, kad išrašant sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį, sunaudotą per vasario mėnesį, gyventojams papildomai būtų taikomos nuolaidos dėl PVM mokesčio, suskaičiuoto per vasario ir per sausio mėnesius, kompensavimo.
