-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Skelbti ar ne besituokiančiųjų pavardes, pradėta svarstyti dar 2018-aisiais, priėmus Asmens duomenų apsaugos įstatymą. Apie tai kalbėta aukščiausiu lygmeniu, nuomonę reiškė ir patys besituokiantieji.
„Nuolat susidurdavau, kad besituokiančios jaunos poros nori, kad būtų viešinamos jų pavardės, nurodomas santuokos laikas. O štai vyresnieji ne taip retai paprašydavo neskelbti jų pavardžių“, – teigė Panevėžio civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė.
Viešumo vengiantys jaunavedžiai vedėjai ne kartą yra prasitarę, kad ilgai gyveno nesusituokę, bet kiti manė, kad yra seniai sumainę aukso žiedus – paskelbus apie sudaromą santuoką, jų paslaptis išaiškėtų.
O kai kurie nenorėdavo, kad būtų viešinama nebe pirma jų santuoka.
„Pamenu atvejį, kai išeidama iš santuokų rūmų jaunoji gavo gėlių puokštę nuo moters, su kuria jos vyras iki santuokos palaikė artimus ryšius. Galbūt ir tas vyriškis nebūtų norėjęs, kad jo santuoka būtų paviešinta, ir taip būtų išvengta akibrokšto“, – dėmesį atkreipė L. Guokė.
Nebeskelbti besituokiančiųjų pavardžių nurodė teisingumo ministras. Jei besituokiantieji visgi norės, kad jų pavardės ir santuokos data būtų paviešintos, L. Guokė sako dar nenusprendusi, ar toks noras bus įvykdytas.
„Galbūt prašysime, kad jaunavedžiai tokį norą išreikštų raštiškai“, – svarstė vedėja.
Vyskupo Jono Kaunecko nuomone, bent bažnyčiose turėtų būti skelbiamos besituokiančiųjų pavardės, kad neliktų jokių kliūčių santuokai. P. Židonio nuotr.
Iki šiol skelbti besituokiančiųjų pavardes būdavo privalu siekiant sužinoti galimas kliūtis jų santuokai. Viena iš tokių – artima nutarusių sudaryti santuoką giminystė.
„Civilinės metrikacijos skyriui vadovauju penkerius metus ir per tą laiką nė viena santuoka nebuvo užprotestuota. Beje, kai atėjusi dirbti į šį skyrių kolegų užklausiau, ar jie buvo sulaukę kokių nors protestų, gavau neigiamą atsakymą“, – pasakojo L. Guokė.
Nuo šiol Civilinės metrikacijos skyrių specialistai neturės teisės niekam paviešinti informacijos apie jaunavedžių šventę. Netgi mama, įtarusi apie nuo jos nuslėptą vaiko galimą santuoką, paskambinusi į skyrių nesužinos nieko.
„Gavusi tokį klausimą, beje, panašių klausimų per darbo praktiką esu sulaukusi ne vieno, patarsiu mamai to klausti ne mūsų, metrikacijos specialistų, o paties vaiko“, – teigė L. Guokė.
Prašymus sudaryti santuoką šiuo metu galima pateikti ir internetu, ir atėjus į civilinės metrikacijos skyrius. Praktika rodo, kad daugiau prašymų pateikiama internetu. Toks prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus mėnesiui iki santuokos sudarymo. Po dviejų savaičių nuo prašymo pateikimo tuoktis leidžiama išimtiniais atvejais: kai nuotaka laukiasi, kai vienas ar abu sutuoktiniai sunkiai serga, prieš vienam jų arba abiem išvykstant į ilgalaikę komandiruotę ar misiją. Visi šie atvejai turi būti patvirtinti dokumentais.
Pasak L. Guokės, tapo įprasta, kad piršlybos įvyksta per Kalėdas ar per Šv. Valentiną, o po to rašomi prašymai tuoktis. Vestuvėms dažniau renkamasis pavasaris arba vasara.
Kad jaunos besituokiančios poros nori, jog jų santuoka būtų viešai skelbiama, o vyresnieji to nelabai trokšta, patvirtino ir Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriaus specialistė Zita Gasiūnienė. Ji mena ne vienas derybas su tylių vestuvių pageidavusiais vyresnio amžiaus jaunavedžiais, prašiusiais neskelbti jų pavardžių.
„Turėdavau jiems paaiškinti, kad prašymo negaliu įvykdyti – tvarka reikalavo visų besituokiančiųjų pavardes skelbti“, – teigė specialistė.
Per keliolika Z. Gasiūnienės darbo metų ne viena santuoka, kaip nederama, nebuvo užprotestuota.
Šiuo metu įforminti santuoką kainuoja 30 eurų. Jei susituokusieji pageidauja gauti dokumentą –išrašą, kuriuo paliudijamas santuokos sudarymas, turi sumokėti dar 4,30 euro.
„Paprastai turėti tokį dokumentą pageidauja visos susituokusios poros“, – sako Z. Gasiūnienė.
Santuokas registruojantys civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai ne kartą girdėjo santuokų viešinimą juokais pavadinant užsakų skelbimu.
Tokius tarpukariu ir dar anksčiau iš sakyklų paskelbdavo kunigai, parapijiečiams pranešdami pavardes nusprendusiųjų tuoktis.
„Išties iki pat sovietmečio bažnyčiose galiojo tvarka prieš tris mėnesius iki suteikiant santuokos sakramentą kunigams paskelbti tuoktis nusprendusiųjų pavardes. Ir tai buvo daroma tam, kad santuokai nebūtų kliūčių. Jei jų būdavo, žmonės privalėjo pranešti“, – paaiškino Panevėžio vyskupijos vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
Pasak jo, tokia užsakų skelbimo tvarka panaikinta sovietmečiu. Lietuvai atgavus laisvę, senoji tvarka nebeatgaivinta. Vyskupo J. Kaunecko žiniomis, visoje Europoje bažnyčiose nebeskelbiamos besituokiančiųjų pavardės.
„Iš tikrųjų galėtų skelbti, o ypač šiais laikais, kai daug žmonių gyvena, kaip aš sakau, susidėję, susilaukia vaikų, paskui juos palieka, vyriškis veda kitą moterį. O juk palikti neužauginti vaikai ir yra kliūtis santuokai“, – teigė ganytojas.
Kalbėdamas apie užsakų bažnyčiose skelbimą, vyskupas J. Kauneckas prisiminė liūdną savo tėvų atvejį, beje, paties dvasininko aprašytą praėjusiais metais išleistoje knygoje „Prieš visus vėjus“.
Joje ganytojas pasakoja, kad tėtis nepritarė sūnaus pasirinkimui studijuoti kunigų seminarijoje, negana to, nesyk yra tvirtinęs, kad kunigai – patys nežmoniškiausi žmonės.
O taip manyti vyskupo tėvas ėmęs po to, kai su būsima žmona, vyskupo mama, nuėjo pas Pasvalio rajono Krinčino kleboną prašyti paskelbti užsakus ir buvo išvarytas.
Klebonas atsisakė juos skelbti dėl to, kad jaunikis su savimi nebuvo pasiėmęs 25 litų. Supratingesnis už kleboną tuomet pasirodė vietos žydas, be jokio pakvitavimo tuoktis nutarusiam vyriškiui, kaip sąžiningam ūkininkui, paskolinęs tuos 25 litus.
„Liūdna tai istorija, bet tikra“, – atsiduso vyskupas J. Kauneckas.
