Šalia Šeduvos žydų kapinių statomą muziejų atidaryti planuojama jau kitą vasarą. D. BARONIENĖS nuotr.

Šalia Panevėžio – pasaulinio lygio muziejus

Panevėžiui baigiant pasistatyti naujos kartos muziejų – Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, už keturių dešimčių kilometrų esančioje Šeduvoje kyla ir kita pasaulinio dėmesio žadanti sulaukti kultūros įstaiga. Tai žydų istoriją atskleisiantis muziejus „Dingęs štetlas“.

Aplankiusieji Šeduvą ar važiuojantieji pro ją neabejotinai atkreipė dėmesį į didžiulius, išskirtinės architektūros statomo muziejaus pastatus.

Muziejaus kūrėjai neabejoja, kad jis sulauks lankytojų iš įvairių pasaulio šalių.

Štetlu – jidiš kalbos žodžiu – Šeduvoje gyvenę žydai vadino savąjį miestelį.

Europoje nacių vykdytas holokaustas, kai išžudyta daugiau nei 700 Šeduvos žydų, iki tol visų šeduvių puikiai mokėtą žodį „štetlas“ ištrynė iš mūsų tautos žmonių atminties.

Tad prieš gerą dešimtmetį išgirdę, kad Šeduvoje planuojama statyti štetlą, vietiniai sunkiai patikėjo žinia. Tačiau idėja labai greitai pradėta įgyvendinti.

D. BARONIENĖS nuotr.

Atidarymas – po metų

Naciai žydus šaudė netoli Šeduvos esančiuose Liaudiškių ir Pakutenių miškuose. Dabar ten tragediją mena žuvusiesiems atminti skirti paminklai.

O muziejus „Dingęs štetlas“ kyla priešais Šeduvos žydų kapines.

„Statybas planuota baigti kiek anksčiau, tačiau dabar jau tikrai turime numatę galutinį atidarymo terminą – kitų metų vasara. Sparčiai vyksta ne tik statybos, bet taip pat kuriama ir išskirtinė muziejaus ekspozicija“, – pasakojo šio kuriamo muziejaus ekspozicijos kuratorė Milda Jakulytė-Vasil.

Anot jos, muziejaus turinį dėlioja visa komanda kuratorių iš Lietuvos, konsultuojamų žydų istorijos specialistų iš Izraelio, Amerikos, Vokietijos, taip pat ir Lietuvos istorikų.

D. BARONIENĖS nuotr.

Paprastų žmonių istorijos

„Pasaulyje esama nemažai muziejų, atspindinčių žydų tautos istoriją. Muziejaus Šeduvoje išskirtinumas toks, kad jame bus atspindėti paprastų žmonių gyvenimai. Susipažinus su jais, štetlo gyventojais, turėtų dar labiau atsiskleisti žydų tautai padarytos skriaudos mastas“, – sakė M. Jakulytė-Vasil.

Pagal pirminį sumanymą muziejus „Dingęs štetlas“ turėjo tapti savotiškomis žydiškomis Rumšiškėmis, kur pagrindinis dėmesys skirtas būtent žydiškiems pastatams, namų apyvokai. Dabar muziejus kuriamas toks, kad kuo labiau atspindėtų žmones, Šeduvos žydus.

„Muziejaus galerijų turinį sudarys iš Šeduvos kilusių žydų palikuonių, išsibarsčiusių po visą pasaulį, pasakojimai, rinkti ne vienerius metus ir ekspozicijos rengėjų perteikti įvairiomis formomis“, – teigė M. Jakulytė-Vasil.

D. BARONIENĖS nuotr.

Ne pirmas toks centras

„Dingęs štetlas“ atspindės ilgesnę nei 600 metų žydų gyvenimo Lietuvoje istoriją. Į Lietuvą jie atvyko pakviesti šalies didikų. Siekta, kad jie, raštingi, mokyti žmonės, pakeltų karų su švedais nualintą šalies ūkį.

Tad būsiančioje ekspozicijoje – ir žydų gyvenimas Abiejų Tautų Respublikoje, ir Lietuvą valdant carinei Rusijai, Pirmojo pasaulinio karo metais, tarpukariu, prasidėjus sovietinei okupacijai bei tragiškiausiu žydams metu – Lietuvą užėmus nacistinei Vokietijai ir prasidėjus šios tautos žmonių žudynėms.

Muziejus statomas ir ekspozicijos kuriamos privačiomis lėšomis. Jo mecenatai nelinkę viešintis. Visą muziejaus kompleksą suprojektavo Suomijos architektai. Jų kūrybiniame bagaže – suprojektuotas, pastatytas ir jau veikiantis Lenkijos žydų istorijos muziejus.

Visą ekspozicijos dizainą kuria JAV specialistų komanda. Pastarieji taip pat yra sukūrę ekspozicijas Amerikos Holokausto muziejui bei Karališkajam Alberto memorialiniam muziejui Londone.

Statybomis besirūpinantis Šeduvos žydų memorialinio fondo direktorius Jonas Heraklis Dovydaitis teigia, kad įkurtuves kiek nukėlė kūrėjų bei mecenatų idėja šalia muziejaus pastatų įkurti ir parką su medžiais, gėlėmis, fontanais, grįstais takeliais.