-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Akivaizdu, jog poreikį saldėsiams juto dar mūsų protėviai akmens amžiuje. Tuo laikotarpiu smaguriauta medumi, kuriuo buvo gardinama duonos riekelė. Paprasta, bet skanu.
Senovės Kinijoje, Viduriniuose Rytuose, Egipte, Graikijoje ir Romos imperijoje saldėsių poreikis buvo išlaikytas, o medaus neatsisakyta. Bet tuo metu daugiau galvota apie formas. Tad pirmieji saldainiai žmonijos istorijoje buvo gėlės, glazūruotos medumi.
Seniausiais pasaulio konditeriais laikomi arabai. Jie pastebėjo, kad verdant cukrų galima paruošti neįtikėtinai gardžių gaminių.
Europoje pirmieji burnoje tirpstančius saldumynus pradėjo gaminti italai. Į šiuolaikinius saldainius panašūs saldėsiai iš cukraus Venecijoje pradėti gaminti dar XVI amžiuje. Tačiau, kad ir keista, jie buvo parduodami tik vaistinėse ir griežtai buvo skirti tik suaugusiesiems, nes buvo laikomi labai stipriu vaistu. Jais žmonės gydydavosi skaudančias gerkles, ramindavo kosulį arba virškinimo sistemą. Ir tai, žinoma, buvo labai nesąžininga vaikų atžvilgiu.
Pamažu saldainiai su cukrumi pradėti gaminti ir kitose šalyse. Tik ten jais prekiavo jau ne vaistinėse, o konditerijos parduotuvėlėse.
XIX amžius neatsitiktinai pavadintas pramonės revoliucija. Būtent šiuo laikotarpiu, be kitų sričių, ėmė sparčiai vystytis ir saldumynų gamyba. Su perversmu siejamas ir cukraus atėjimas į paprastų piliečių gyvenimus. Ypač svarbų vaidmenį, lengvinantį visą gamybos procesą, suvaidino 1847-aisiais metais išrastas saldainių presas. Juo vienu metu buvo galima pagaminti daugybę įvairių formų saldumynų. Dėl šio aparato išradimo saldėsiais vis dažniau galėjo mėgautis ir neprivilegijuotųjų sluoksnių atstovai.
Jau XX amžiuje į rinką žengė ir saldumynų magnatai, pasauliui pristatę gaminius, iki šiol lepinančius smaližių gomurius.
Šiuos šokoladukus dar 1935 metais pagamino britų kompanija „Rowntree’s Chocolate Crisp“, tačiau dabartinį savo pavadinimą jie gavo tik 1937-aisiais, kai buvo pradėti reklamuoti kaip „Kit Kat Chocolate Crisp“.
Deja, niekas dabar nebegali paaiškinti, iš kur tiksliai atsirado toks pavadinimas, tačiau, manoma, jis gali būti susijęs su garsiuoju 3-iojo dešimtmečio džiazo klubu „Kit Cat Club“ Londono Vest Ende. Ilgą laiką tai buvo populiariausia pasilinksminimų vieta mieste.
Naktinis klubas buvo pavadintas pagal „Kit-Cat Club“ – politinę draugiją, susibūrusią XVIII a. pradžioje ir pavadinta žmogaus, kurio tavernoje rinkdavosi draugijos nariai, – Kristoferio Ketlingo, pravarde Kit Cat, garbei. Trumpai tariant, kaip šokoladukui, tai gana solidi istorija.
Šiuolaikinį čiulpinuką 1908 m. pirmasis sukūrė amerikietis Džordžas Smitas. Bent jau taip teigė jis pats. O 1931 metais jis užregistravo amerikietišką čiulpinuko pavadinimą „lollypop“, sukurtą pagal garsaus lenktynių žirgo Loli Popo vardą.
Dar teigiama, kad žodis „lollypop“ yra sudarytas iš dviejų žodžių. Šiaurės Anglijos gyventojų kalbos žodžio „lolly“, reiškiančio „liežuvis“, ir „pop“ – „mušti“. Kalbėdami apie saldumynus, britai šį žodį vartojo dar 1784 metais.
O štai visų mažųjų saldumynų mėgėjų širdis akimirksniu užkariavęs „Chupa Chups“ ledinukas išrastas tik 1958 metais. Ispanijos verslininko Enriko Bernato išradimas – saldainis ant pagaliuko iš karto pavergė vaikų vaizduotę.
Tai buvo pirmasis saldumynas, dedamas į vitriną ant prekystalio, atsižvelgiant į pagrindinius vartotojus – vaikus. Prieš tai tokie saldainiai buvo parduodami suaugusiesiems ir buvo laikomi aukštai viršutinėse lentynose – tarsi barjeras nuo impulsyvaus pirkimo.
E. Bernatas, būdamas apsukrus verslininkas, puikiai suprato: kad ir koks puikus produktas būtų, be gero logotipo jis tiesiog nepritrauks pirkėjų. Tad E. Bernatas paprašė savo draugo menininko paslaugos. Vieną 1969 metų dieną E. Bernatas sėdėdamas lauko kavinėje su Salvadoru Dali – taip, taip, Salvadoru Dali! – įnirtingai braukė laikraščio puslapius ir per valandą jiedu sugalvojo garsųjį margaspalvį, akį iš toli traukiantį saldumyno logotipą.
Tai vienas patvariausių prekės ženklų, vis dar labai populiarus ir šiandien. Turint galvoje, kad nusipirkę paprasčiausią čiulpinuką turėsite galimybę prisiliesti prie garsiojo Salvadoro Dali kūrybos, kodėl gi trumpam nesugrįžus į vaikystę?
Pirmasis toks šokoladukas buvo parduotas 1908 metais. Pieniško šokolado, karamelės, migdolų ir medaus mišinys buvo suformuotas taip, kad primintų Materhorno kalną Alpėse, Šveicarijos ir Italijos pasienyje. Arba piramidę iš šokėjų, kokiomis lankytojus linksmindavo „Folies Bergeres“ kabaretas – viskas priklauso nuo to, kuri versija jums labiau patinka.
Gali atrodyti, jog šokoladuko pavadinimas skamba beprasmiškai, bet turbūt persigalvosite sužinoję, kad jį sugalvojo šveicaras šokoladininkas Teodoras Tobleris. Taigi „Toblerone“ yra jo pavardės ir itališko deserto torrone iš tąsios karamelės su medumi, cukrumi ir riešutais, įkvėpusio saldumynų kūrėją, pavadinimo derinys.
1923 metais atsiradusio šokoladuko receptą ir kartu jo pavadinimą įkvėpė populiarus to meto pieno kokteilis. Gamintojai norėjo, kad „Milky Way“ – beje, pirmasis istorijoje šokoladukas su įdaru, – atkartotų kultinio gėrimo skonį bei tekstūrą.
„Milky Way“ išradėju veikiausiai turėtume laikyti charizmatiškąjį Forestą Marsą. Jo biografija paradoksali tuo, kad Forestas ne paveldėjo, o faktiškai atkovojo „Mars, Inc.“ iš savo tėvo našlės giminių. Šio Marsų palikuonio vaikystės laiminga nepavadinsi. Jo motina Etelė su vyru, Foresto tėvu Franklinu, išsiskyrė, kai berniukui tebuvo šešeri. Konditerijos gamyba visuomet buvo šeimos galvos pagrindinis verslas. Tuo metu kompanija vadinosi „Mar-O-Bar“. Tačiau pirmaisiais metais kompanijos reikalai nesiklostė.
Kone visą vaikystę Forestas su savo motina praleido pas jos tėvus Kanadoje bei važinėdami iš vienos valstijos į kitą, kur Etelė susirasdavo darbo. Kai Forestui atėjo metas rinktis profesiją, jis pasuko į anglių pramonę. Pinigų studijoms jaunuolis užsidirbdavo kavinėje netoli universiteto. Jis taip vikriai rūpindavosi meniu ir produktų tiekimu, kad kavinės pelną keliskart padidino. Pats Forestas ėmė uždirbti po 100 JAV dolerių per savaitę. Tai – rimti pinigai studentui 1923-iaisiais. Tačiau mokytis nebebuvo kada, nes visas jėgas skyrė darbui. Iš Kalifornijos netikėtai praturėjęs Forestas persikėlė studijas į Jeilio universitetą, kuriame siekė inžinieriaus specialybės.
Panašiai tuo metu Foresto tėvo verslas patyrė lūžį. 1923 metais Franklinas Marsas rinkai pasiūlė batonėlį „Milky Way“. Forestas vėliau tikino, kad mintis apie tokį saldėsį, kompanijai atnešusį pirmąją rimtą sėkmę, priklauso būtent jam. Neva dar būdamas penkerių ir gerdamas salyklo pieną paklausęs tėvo, kodėl šio gėrimo negalima paversti šokoladiniu batonėliu. Kadangi „Milky Way“ pagrindinis ingredientas buvo nuga – kiaušinių baltymų ir kukurūzų sirupo mišinys, jį pagaminti atsiėjo pigiau nei konkurentų siūlomus batonėlius. Dar vienas privalumas – jie buvo didesni: amerikiečiams tai itin tiko. 1924 metais „Milky Way“ pardavimai išaugo iki 800 tūkst. JAV dolerių – tiems laikams beprotiškai didelės sumos.
Baigęs Jeilio universitetą jaunas, tačiau jau pradėjęs plikti Forestas įsidarbino tėvo fabrike Čikagoje. Kadangi idėjų jam netrūko, darbai čia ėmė virti. Tačiau tėvui tai nepatiko. Įteikęs Forestui čekį bei „Milky Way“ gamybos technologines korteles, sūnų išsiuntė į Didžiąją Britaniją. Šioje šalyje išsinuomojęs nedidelį konditerijos cechą Forestas ėmė gaminti sėkmės JAV sulaukusį batonėlį.
Savo istoriją nuo 1930 metų skaičiuojantys šokoladukai buvo antrasis toks kompanijos „Mars“ gaminys po „Milky Way“. Amerikietis verslo magnatas Franklinas Marsas naujuosius saldainius pavadino savo žmonos mylimiausio lenktyninio žirgo garbei. Tragiška, kad žirgas nugaišo iki snikerių debiuto rinkoje likus dviem mėnesiams.
Marsų šeimos ranka, žinoma, prisilietė ir prie batonėlio „Twix“. Net jei ir nėra tiksliai žinoma, iš kur atsirado kai kurių šokoladukų pavadinimai, galima bent nuspėti, kas galėjo juos įkvėpti. Tačiau „Twix“ atsiradimą gaubia tikrų tikriausia paslaptis.
Produktas atsirado 1967 metais Jungtinėje Karalystėje ir pirmosiose reklamos kampanijose, skirtose britų bei amerikiečių rinkoms, būdavo pabrėžiamas žodis „mix“ – tai yra kelių ingredientų mišinys. Taigi gali būti, kad „Twix“ yra žodžių – „mix“, „twin“ (nes šokoladukas juk dvigubas) ir „stix“ (kadangi saldainiai lazdelės formos) smagus junginys.
Nors tai nėra populiariausias batonėlis pasaulyje, tačiau jis sunkiai kovojo su daugybe naujų skonių ir stilių, kad taptų ir išliktų populiariu saldumynu tarp jų gerbėjų.
