Saulius Čaplinskas

S. Čaplinskas: COVID-19 – solidarumo testas visiems

S. Čaplinskas: COVID-19 – solidarumo testas visiems

Antroji karantino savaitė Lietuvoje baigėsi perkopus jau 300 susirgusiųjų ir penkiomis mirtimis. Nežinomybė ir baimė dėl ateities tapo daugelio palydovu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas žino, su kokiu nematomu, bet galingu priešu susidūrė visas pasaulis. Jo teigimu, dabar tik nuo kiekvieno pastangų priklausys, kada ir kaip pavyks pažaboti koronaviruso pandemiją.

Koronavirusas pirmą kartą pasaulyje nustatytas 2019 m. gruodį. Kas nuo to laiko jau apie jį žinoma? Ar aiški šio viruso kilmė?

Per pastaruosius penkis dešimtmečius užkrečiamųjų ligų padaugėjo keturis kartus. Kiekvieną kartą, kai atsiranda naujas virusas, pasipila sąmokslo teorijos. Tai nestebina, bet dabar mokslas sako, kad susimaišius dviejų gyvūnų – skujuočio ir šikšnosparnio koronavirusams, COVID-19 kažkokiu būdu buvo perduotas žmogui. Visiškai nauji sukėlėjai iš niekur neatsiranda, dažniausiai jie vystosi ne žmogaus organizme, bet patys žmonės sudaro aplinkybes mikroorganizmams plisti ir mus susargdinti.

Koronavirusai yra kvėpavimo takus pažeidžiančių virusų šeima, sukelianti ligas nuo peršalimo simptomų iki pneumonijos. Kai kurie koronavirusai jau seniai cirkuliuoja. Nuo 15 iki 30 proc. peršalimo ligų gali sukelti būtent koronavirusai. Jau anksčiau žinomi tokie virusai SARS ir MERS, kurių protrūkiai taip pat galėjo baigtis kur kas liūdniau. Šis COVID-19 jau septintasis koronavirusas, sukeliantis ligas. Jų išorinis apvalkalas atrodo kaip karūna, todėl ir vadinamas koronavirusu.

Dar ir šiandien, koronavirusui šienaujant gyvybes Europoje, atsiranda skeptikų, kurie sako, kad šis virusas – išpūstas reikalas, nes tai paprasčiausias gripas. Ar galima COVID-19 lyginti su gripu?

Europiečiai, Kinijoje pradėjus plisti naujam virusui, taip pat kurį laiką jautėsi saugūs. Tai atrodė kaip tolima ir nesuvokiama grėsmė. Juk praėjo SARS, MERS virusai. Šiek tiek daugiau pagąsdino Ebola. Tačiau COVID-19 yra visai kitoks. Šis virusas plinta net aštuonis kartus sparčiau nei gripas. Nuo gripo ar tymų vakcinų turime, be to, kai kurie žmonės jau yra įgiję imunitetą gripui, o su nauja liga niekas nebuvo susidūręs, tad visi žmonės yra jam imlūs.

Kai plinta nauja liga, veiksmingos priemonės tėra ligonių izoliavimas, sąlytį turėjusių asmenų paieška. Skiepų dar nėra, tad lieka užkirsti kelią ligos plitimui kitomis priemonėmis: nustatyti ligą, išgydyti žmones ir neleisti toliau jai plisti. Tą pavyko padaryti su SARS. Jo protrūkis buvo sustabdytas ir dabar apie šią ligą kalbame tik kaip apie buvusią.

O jeigu kalbėtume apie skaičius? Kokie yra naujojo koronaviruso ir gripo sergamumo ir mirštamumo rodikliai?

Mirštamumas yra vienas neaiškiausių protrūkio rodiklių. Liga diagnozuota pirmiausia tiems ligoniams, kurių būklė buvo itin sunki. Lengvai sergantys žmonės net nesikreipia į gydytoją, todėl nežinosime, koks tikrasis ligos paplitimas ir mirštamumas. Ligos atvejų gali būti daugiau, nei skelbia oficialioji statistika, ir mirštamumo rodiklis mažesnis, nei manyta. Dažniausiai žmonės vienas kitą užkrečia, kai jų ligos simptomai yra akivaizdžiai išreikšti. Bet COVID-19 sergantis asmuo tūkstantį kartų daugiau išskiria virusų ūmioje ligos stadijoje negu sertgant SARS, kuri suvaldyta palyginti greitai.

Skaičiuojama, kad COVID-19 mirštamumas siekia apie 2 proc., priklausomai nuo šalies medicinos lygio ir gebėjimo valdyti situaciją. Mirštamumas nuo gripo siekia 0,1 proc., tai yra dvidešimt kartų didesnis pavojus mirti nuo COVID-19 negu nuo gripo. Sunkių komplikacijų rodiklis – kiek žmonių reikės gydyti reanimacijos palatoje – taip pat rodo, kad tai nėra tik paprasta liga. Nuo gripo tik mažiau nei vienam procentui susirgusiųjų prireikia intensyvaus gydymo, o sergantiesiems COVID-19 – jau apie 20 proc. Situaciją komplikuoja tai, kad, pavyzdžiui, laive „Diamond Princess“ penki iš aštuonių diagnozuotų asmenų neturėjo jokių simptomų, nors galėjo užkrėsti kitus žmones.

Kaip atpažinti koronaviruso požymius? Ar kiekvienas sloguojantis ar kosintis yra potencialus užkrato nešiotojas?

Šiandien į kiekvieną turime žiūrėti kaip į infekuotą. Kiekvienas turime elgtis atsakingai, nes nežinome, kada patys galime užsikrėsti ir tapti infekcijos nešiotojais.

Tipiniai COVID-19 požymiai – kosulys, karščiavimas, gerklės skausmas. Sunkesnė forma – dusulys. Bet 40 proc. žmonių gali nepasireikšti karščiavimas arba jis būti toks nežymus, kad žmonės net neatkreipia dėmesio. Tai apsunkina ligos valdymą.

Pastebėta, kad didžioji dalis miršta nuo ligos sukeltų komplikacijų – pneumonijos, kai dėl plaučių pabrinkimo „paskęsta“ plaučius užplūdusiame skystyje. Ligoniai pasakojo, kad jaučiasi tarsi skęstų. Pabrinkus kvėpavimo takams, deguoniui sunku iš plaučių patekti į kraują, todėl sutrinka organų veikla ir žmogus miršta. Tokiu atveju dažnai reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos.

Paguoda, kad apie 80 proc. susirgusiųjų sirgs lengvai. Bet 15 proc. ligonių dėl sunkios eigos prireiks gultis į ligoninę, o 5 proc. susirgusiųjų būklė gali būti kritinė – kas antro jų išgelbėti nepavyksta. Kaip ir gripo atveju, ši liga pavojingiausia senjorams – mirties atvejų šioje amžiaus grupėje žymiai daugiau nei tarp jaunų žmonių. Gera žinia, kad kol kas nėra registruota mirčių vaikų iki devynių metų amžiaus grupėje. Labiausiai pažeidžiami turintieji lėtinių ligų. Jeigu sutaps vyresnis amžius ir kita liga, tarkim, širdies ir kraujagyslių, diabetas, kvėpavimo takų ligos ar aukštas kraujospūdis, mirštamumo tikimybė dar didesnė. Matyti, kad vyrai miršta dažniau nei moterys.

Kiek, jūsų nuomone, prireiks laiko pagaminti visiems prieinamą vakciną? Ar tokia vakcina būtų vienkartinė, ar nuo koronaviruso teks skiepytis reguliariai, kaip kad dabar nuo gripo?

Daug įdirbio šioje srityje yra, bet labiausiai tikėtina, kad vakcina gali būti sukurta tik kitų metų pabaigoje. Atliekama daugybė klinikinių tyrimų, bandomi įvairūs medikamentai, pradedant nuo vaistų ŽIV ar maliarijai gydyti ir baigiant vaistais gripui gydyti, bet kol kas nėra aiškios rekomendacijos, kad būtent tas medikamentas naikina virusą. Šiuo metu medikai tik padeda pačiam organizmui kovoti su virusu. Prasidėjus pneumonijai, taikoma plaučių ventiliacija.

Net jeigu skiepai bus efektyvūs tik tam tikrą laiką, pavyzdžiui, kad ir pusę metų ar metus, tai gali apsaugoti didelę dalį žmonių nuo susirgimų arba eliminuoti virusą apskritai.

Kokios priemonės iki tol gali apsaugoti nuo šito pavojingo užkrato?

Žinome, kad šie virusai turi apvalkalą, tad juos lengva sunaikinti dezinfekuojant. Tinka bet kokios dezinfekcinės medžiagos, net paprastas muilas. Kilo ažiotažas, kad neliko dezinfekcijos priemonių prekybos centruose, bet panikuoti ir kažko išsigalvoti nereikia – kaip ir sergant gripu ar kitomis peršalimo, virusinėmis ligomis, svarbu laikytis higienos. Per rankas plinta 80 proc. ligų. Užteršti paviršiai, kad ir parduotuvėje, taip pat gali būti susirgimo priežastimi. Kuo daugiau būsime gryname ore ir vėdinsime patalpas, kuo mažesnė tikimybė bus plisti ligai.

Koronavirusai nelekia labai toli, kai žmogus juos paskleidžia kosėdamas ar čiaudėdamas. Paprastai jie nukrenta metro ar dviejų atstumu. Tad dviejų metrų atstumas – saugus, ko negalima būtų pasakyti apie kitus sukėlėjus, pavyzdžiui, tuberkuliozę ar tymus.

Dabar svarbiausia stiprinti imuninę sistemą, kuri padės įveikti bet kokias ligas. Reikia nepamiršti, kad antibiotikai efektyvūs gydant tik nuo bakterinių ligų, įveikti koronaviruso jie nepadės, gali būti skiriami tik bakterinėms komplikacijoms gydyti.

Česnakas – naudinga prieskoninė daržovė, bet nėra įrodyta, kad net valgant dideliais kiekiais gali padėti išvengti šios infekcijos. Geriausia prevencija – plauti rankas su muilu ar valyti dezinfekciniais skysčiais, vengti čiaudinčių ir kosinčių žmonių. Taip pat reikėtų atsisakyti termiškai neapdorotų produktų, ypač mėsos ir kiaušinių, vengti kontaktų su laukiniais ar ūkiuose auginamais gyvūnais.

Lietuvoje gyventojų tankumas yra gerokai mažesnis nei milijoninėje Kinijoje ar Italijoje. Ar galima prognozuoti, kokia dalis lietuvių susirgs šiuo virusu?

Tokios prognozės būtų tarsi šakėmis ant vandens. Jeigu nieko nebus daroma, tai gali ir iki 60 proc. populiacijos susirgti. Tada nesunku suskaičiuoti, kiek bus mirčių ir kiek teks išleisti visai medicinos apsaugai. Dabar reikia staigiai gesinti įsiplieskusį gaisrą, nes daug kas jau yra pavėluota.

Kuriam laikui dar gali būti pratęstas karantinas? Kiek, jūsų nuomone, toks apsaugos būdas veiksmingas?

Kaip seksis suvaldyti ligą, priklauso tik nuo mūsų atsako. Pasaulio sveikatos organizacija gyrė Kinijos pastangas, kaip ryžtingai ėmėsi stabdyti ligos plitimą milijoniniuose miestuose. Ten tik po mėnesio nuo pirmųjų užsikrėtimo atvejų buvo paskelbta apie protrūkį. Suvaržymai tam ir reikalingi, kad pasiruoštų sveikatos sistema.

Mikroorganizmai nepripažįsta kompromisų. Kovą su užkrečiamąja liga mes arba laimime, arba pralaimime. Neapdairiai elgdamiesi su gamta, sudarėme virusui galimybę peršokti rūšies barjerą. Jeigu jis rado kitą tinkamą šeimininką, šiuo atveju žmogų, ir naudojasi juo daugindamasis. Gali būti, kad koronavirusai ir toliau cirkuliuos pasaulyje, šaltuoju metų laiku sukeldami didesnius protrūkius. Reikia ruoštis blogiausiam, bet tikėtis geriausio. Galbūt atėjus vasarai COVID-19 aktyvumas sumažės, bet gali to ir neatsitikti, nes virusas pradėjo plisti įvairiuose žemynuose.

Ar Lietuva tinkamai paruošė namų darbus ir ėmėsi visų saugumo priemonių?

Nuo pat pradžių pasaulio mokslininkai sakė, kad Kinija davė galimybę visam likusiam pasauliui pasiruošti šiai naujai pandemijai.

Mums nepavyko užtikrinti, kad virusas nebūtų įvežtas į šalį, tad dabar reikia pasirūpinti, jog jis necirkuliuotų šalies viduje. Tai bus nuolatinis visų mūsų uždavinys.

Kontrolės priemonės gali tik padėti atidėti ligos atvejus, tačiau nepadės jų visiškai išvengti. Pačios ankstyviausios prevencijos priemonės padeda prislopinti ir atitolinti susirgimų bangą. Tai duoda laiko ligoninėms pasiruošti. Rasti intensyvaus gydymo lovą ir plaučių ventiliavimo įrangą ne tas pats, kaip būti gydomam automobilių stovėjimo aikštelėje pastatytoje palapinėje su ventiliatoriumi.

Ligos plitimo negalėsime sustabdyti, jeigu laiku neištirsime žmonių ir jų neizoliuosime, taip pat jeigu žmonės nesilaikys karantino.

Rekomenduojama nešioti apsaugines kaukes. Kaip žinoma, jų dabar trūksta ir medikams. Koks yra namuose siūtų kaukių efektyvumas, ar jas verta nešioti?

Jeigu gerai jaučiatės, nėra jokio reikalo dėvėti kaukių. Tai gali sukelti apgaulingą įspūdį, kad jeigu nešioju kaukę, esu saugus. Virusas gali patekti ir pro kaukės šonus, o sudrėkusi kaukė tampa ne tokia veiksminga. Su kauke lieka neapsaugotos akys.

Kembridžo universiteto tyrėjų atlikto tyrimo duomenys atskleidė, jog namuose pasiūtos medvilnės kaukės sulaiko 50 proc. 0,02–1 mikrono dalelių, o chirurginės (medicininės) kaukės žymiai daugiau – net 80 proc. Nustatyta, kad veido kaukės mažiau veiksmingos vaikams nei suaugusiesiems. Tyrėjai padarė išvadą, kad namuose pasiūtos veido kaukės galėtų būti naudojamos tik kaip paskutinio pasirinkimo priemonė – pajutus ligos simptomus. Tuomet namų sąlygomis pasiūtų kaukių dėvėjimas yra geriau nei nieko.

Kaip manote, kada pandemija Lietuvoje pasieks piką, o gal jis jau pasiektas?

Nesiryžčiau prognozuoti. Jeigu žmonės nesupras, kodėl reikia saviizoliacijos, socialinės distancijos, mes tą karą tol ir pralaimėsime.

Kaip turėtų keistis žmonių įpročiai, kad ateityje žmonija išvengtų tokių ligų?

Pasaulis jau nebebus toks, koks buvo iki COVID-19. Taip pat kaip kai kurie jau užmiršo ir nesupranta, kad pasaulis jau nebėra toks, koks buvo prieš ŽIV infekciją.
Būsime priversti suvokti ir pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata, higienos įpročiais. Ši liga bus savotiškas solidarumo testas mums visiems, nes vieno žmogaus pastangų čia nepakaks, tik visos visuomenės.

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų