Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata

Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata

Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti  planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ir begalę kitų dalykų, todėl nenuostabu, kad pamiršome rūpintis savo emocine sveikata.

Kaip teigia socialinių mokslų daktarė, psichologė Ksenija Čunichina, šiuo neeiliniu laikotarpiu svarbiausia mokytis ugdyti savo psichologinį atsparumą, bet kartu išlikti  sąmoningam piliečiui – suprasti galimas savo elgesio pasekmes ne tik sau, bet ir visai aplinkai.

 Vieniems – stresas, kitiems – pagerėjimas

Psichologės teigimu, svarbu ugdyti savo psichologinį atsparumą, bet kartu išlikti sąmoningam piliečiui – suprasti galimas savo elgesio pasekmes aplinkai.
Monikos Penkutės nuotr.

Pasak VU Psichologijos instituto mokslininkų, prasidėjus karantinui, žmonių psichologinė būsena keitėsi skirtingai – vieniems tai buvo labai didelis stresas, o kitų savijauta netgi pagerėjo. Emocinės būsenos pablogėjimas dažniau buvo būdingas mokiniams ir studentams, taip pat žmonėms, kurie prasčiau vertino savo ekonomines pajamas.

„Visi mes mėgstame pastovumą ir retas kuris teigiamai vertina panašius pokyčius, nes jie buvo susiję su didele nežinomybe. Kalbėdami apie žmonių reakcijas, turime suprasti, kad kiekvienas savo aplinkoje turime skirtingų resursų, todėl tai, kas vienam sukėlė baimę, kitam gali sukelti pyktį, o trečio visai nepaliesti“, teigia psichologė K. Čunichina.

„Informacinės dietos“ nauda

Pastaruoju laikotarpiu labiausiai išryškėjo dvi žmonių grupės – vieni pernelyg įtemptai seka visas koronaviruso naujienas, o tai daro neigiamą įtaką jų psichologinei būklei, o kiti, priešingai, tiki mokslu nepagrįstomis teorijomis ir visiškai neįvertina šio viruso grėsmės.

Žmonėms, kurie patiria didelį nerimą dėl to, kad nuolat seka visas naujienas, susijusias su koronaviruso plitimu, patariama laikytis „informacinės dietos“. „Tokį norą viską žinoti galima suprasti – po juo slepiasi įsitikinimas, kad jeigu viską žinosiu, galėsiu sukontroliuoti situaciją, pavyzdžiui, nesusirgti, apsisaugoti, apsaugoti savo šeimą“, aiškina psichologė.

Tiesa, daug dėmesio šiai temai lengvai užvaldo žmogų ir jis tampa selektyviai dėmesingas neigiamai informacijai, nebesugeba įvertinti realaus pavojaus. Tai gali skatinti dar didesnį nerimą ir obsesyvias mintis, kompulsyvų elgesį, todėl vertėtų išmokti atsirinkti informaciją ir skaityti tik patikimus oficialius šaltinius.

„Mes gyvename tokiu laiku, kai atsirinkti teisingą informaciją apie bet ką, taip pat ir koronavirusą, yra sudėtinga, todėl itin svarbu tikrinti bet kokios teorijos patikimumą, šaltinį, kuris ją pateikia. Patikėti sąmokslo teorija yra gerokai lengviau, negu atrinkti patikimą informaciją tarp tokios gausos. Tada sutapimai pradedami vertinti kaip tokią teoriją patvirtinantys faktai, nors taip iš tiesų nėra“, teigia psichologė ir tiems, kurie nesureikšmina koronaviruso grėsmės, pataria atsakingai laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų nepamiršti dažniau plauti rankų, laikytis saugaus atstumo, dėvėti kaukes.

Nuoširdus kontaktas su artimaisiais

Visų svarbiausia šiuo laikotarpiu išlikti sąmoningiems ir stebėti save, savo ir artimųjų emocinius pokyčius. „Dabar visiems mums nelengva ir kiekvienas turime teisę į įvairiausius jausmus, todėl reikėtų palaikyti nuoširdų ryšį su artimaisiais ir itin atsargiai vertinti iššūkius, su kuriais jie susiduria“, paaiškina psichologė.

Specialistės teigimu, reikia priimti tai, kad labai toli į priekį planuoti nebegalime, todėl pasistenkime orientuotis į pozityvius pokyčius, atsakyti sau į klausimus: ko išmokau šiuo periodu, kas padėjo man įveikti iššūkius ir kaip ši patirtis mane praturtino?

Sąmoningas psichologinis atsparumas

Patariama mokytis ugdyti savo psichologinį atsparumą, o tam gali padėti įvairiausi būdai, tokie kaip dėkingumo praktikos, meditacijos ar kreipimasis pagalbos į specialistus.

Be to, svarbu pasirūpinti savo kūnu – fiziniai pratimai, bėgimas ar net pasivaikščiojimas skatina mūsų kūną gaminti laimės hormonus, o tai suteikia stiprybės ir kitose srityse.

„Šiuo laikotarpiu tikrai svarbu, kad išmoktume galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus, suprasti savo elgesio pasekmes ne tik sau, bet ir kitiems. Tuomet visų apribojimų ir higienos taisyklių laikysimės ne dėl didelių bausmių, o dėl savęs, artimo žmogaus ir aplinkos“, teigia psichologė K. Čunichina.

Taip pat primenama, kad šalyje veikia nemokama emocinės paramos telefonu linija 1809, todėl piliečiai raginami nedelsti ir kreiptis pagalbos.

 

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų