Ruošiasi kitokiems mokslo metams

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2021.07.03 11:00

Mokyklų klases ištuštino atostogos, tačiau pedagogai jau su siaubu laukia ateinančiais mokslo metais planuojamo hibridinio mokymo.

„Šou pasaulio žvaigždutės koncertuodamos scenoje išbūna daugiausia dvi valandas. Mokytojas turės ištverti filmuojamas šešias pamokas per dieną. Nuolatinis buvimas scenoje“, – sako vienos Panevėžio gimnazijos ilgametė pedagogė.
Nors prezidentūra teigia, kad vaikai turės sugrįžti į mokyklas, jau rengiamasi planui B – hibridiniam mokymui, kai dalis mokysis klasėje, o kiti – prie kompiuterių namuose. Pasirengti tokiam darbui savivaldybės dar laukia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansavimo. Panevėžio savivaldybė savo biudžete tam papildomai surado 60 tūkst. eurų.

Pirks filmavimo kameras

Jau šiandien Savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstoma iš miesto biudžeto skirti 60 tūkst. eurų mokykloms įsirengti hibridines klases. Kaip teigė Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis, ministerija visoms šalies mokykloms numačiusi už 4 mln. eurų nupirkti 2 tūkst. komplektų hibridinėms klasėms. Tokia įranga jas turėtų pasiekti iki rugsėjo. Kiek jų gaus Panevėžys, dar net nežinoma. Visgi jau akivaizdu, kad tai tebus lašas jūroje, žinant, kad didžiosiose mokyklose yra po 20–30 klasių komplektų.
Panevėžio savivaldybė savo ruožtu mokykloms išdalys nuo dviejų iki keturių tūkstančių eurų, kad šios įsirengtų bent po vieną ar dvi hibridines klases. Vienai tokiai reikalinga įranga vidutiniškai kainuotų apie 2 tūkst. eurų.
Pasak E. Kuchalskio, Savivaldybė hibridinių klasių įrangos nepirks centralizuotai – pačios mokyklos geriau žino, ko joms reikia. Dalis jų jau apsirūpinusios išmaniosiomis lentomis, vaizdo kameromis ar kita įranga.
„Bet kuri šiuolaikiška įranga mokyklai – didelis žingsnis į priekį. Ir pasibaigus pandemijai šiuolaikines technologijas bus galima panaudoti pamokose“, – teigė E. Kuchalskis.

Darbas scenoje

Pedagogų bendruomenė su siaubu žiūri į gresiantį hibridinį mokymą.
„Kol kas dar neįsivaizduoju, kaip reikės dirbti. Jei rašysiu kažką lentoje, kaip galėsiu suprasti, kokio dydžio turės būti raidės, kad filmuojamą klasę namuose per kompiuterį stebintis mokinys jas matytų?“ – klausia panevėžietė gimnazijos mokytoja.
Be to, anot jos, bus neapsakomai sunku vienu metu sukaupti mokinių, sėdinčių ir klasėje, ir namuose prie kompiuterio, dėmesį.
Kita vertus, anot jos, pedagogai, žinodami, kad bus ištisai filmuojami, jau dabar jaučiasi nesaugūs.
„Kabinetuose bus įrengtos filmavimo kameros. Kokią dar žinote profesiją, kur ištisas šešias, kartais ir aštuonias valandas būtų filmuojami? Bus darbas nebe klasėje, o scenoje“, – palygino mokytoja.

Parodomoji akcija

Panevėžio M. Karkos pagrindinės mokyklos direktoriaus Alfredo Paberžio teigimu, ir ministerijos, ir Savivaldybės skiriamų pinigų pakaks vos porai hibridinių klasių įrengti.
„Tai labiau viešųjų ryšių akcija. Didesnėse mokyklose, kur klasių komplektų daug, tokie pinigai neišgelbės. Pernai dar pasiteisino mišrus būdas, kai šachmatiniu principu keisdavosi klasės – vienos dirba kontaktiniu būdu, kitos – nuotoliniu, o paskui keičiasi. Hibridinis mokymas būtų tik graži deklaracija“, – mano A. Paberžis.
Jam keisčiausia, kodėl tik neseniai šalies valdžia viešai deklaravo, kad taip ilgai vaikus laikyti namuose buvo klaida ir kad bet kokia kaina reikia sugrąžinti į mokyklas, bet dabar ruošiamasi visai kitokiam mokymui.
„Jeigu moksleiviai turi grįžti į mokyklas, tai kam tas hibridinis mokymas, kam ta sumaištis ir blaškymasis? Tai darykime viską, kad vaikai sugrįžtų. Juk patirties jau turime. Vienas iš būdų – moksleivių ir mokytojų testavimas“, – mano mokyklos vadovas.
Pasak A. Paberžio, iki šiol nėra aišku, kokiu pagrindu bus mokiniui suteikiama privilegija mokytis iš namų, kai jo bendraklasiai sėdės suoluose. Hibridinis mokymas, kai teks medžiagą išaiškinti ir esantiems klasėse, ir stebintiems pamoką ekrane, direktoriaus nuomone, bus didžiulis krūvis mokytojams.
„Bus tik dar didesnė sumaištis ir chaosas. Ko mes siekiame – formalių ar realių rezultatų? Kol kas kontaktinis mokymas yra geriausias pasirinkimas, jeigu norime realių žinių ir rezultatų. Gal nereikia pesimistiškai į tai žiūrėti, bet hibridiniam mokymui nesame pasirengę“, – įsitikinęs A. Paberžis.

M. Karkos mokyklos direktorius A. Paberžis. „Sekundės“ nuotr.

Praverstų ir mobilieji tualetai

J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimundas Dambrauskas teigia jau ir miesto Švietimo skyriui sakęs, kad dvi hibridinės klasės būtų ne išeitis, o tik dar daugiau sukeltų problemų. Kad būtų galimas sklandus darbas, anot direktoriaus, hibridinėms klasėms skirta įranga turi būti aprūpinti ne du, o visi keturiasdešimt kabinetų.
Pasak R. Dambrausko, guodžia nors tai, kad tokių klasių nebuvo liepta įsirengti iš savų resursų.
„Jeigu susirgimo atvejų būtų užfiksuota šešiose klasėse, kaip reikės nuspręsti, kurioms skirti hibridinį kabinetą, o kurias išsiųsti mokytis į namus? O kaip atriboti srautus, kai moksleiviai vis tiek susitinka skirtingose pamokose, valgykloje, tualetuose? Juk mobiliųjų tualetų kiekvienam nepristatysime“, – ironizuoja vadovas.
Anot jo, situacija panaši kaip ir kondicionierių atveju. Savivaldybės skirtų lėšų užteko jiems įrengti šešiuose kabinetuose. Tai, pasak R. Dambrausko, labai gerai, bet efektui pasiekti kondicionavimo sistemos reikia visoje mokykloje. Hibridinės klasės, anot direktoriaus, irgi nėra blogai, bet jos niekada nepakeis įprastinio mokymo.
„Į hibridinių klasių idėją žiūriu labai atsargiai ir rezervuotai. Karantine negyvensime dešimtmečius, ką darysime su ta hibridine klase, kai baigsis karantinas? Ogi kabės palubėje tos vaizdo kameros ir bus nenaudojamos“, – svarsto R. Dambrauskas.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #filmavimo kameros
• #hibridinis mokymas
• #mokslo metai
• #Panevėžys