„Rūkyklos“ balkonuose – problema ne visiems

Per daugiau nei pusantrų metų, kai galioja įstatymas, draudžiantis traukti dūmą nerūkymo zona paskelbto daugiabučio balkonuose, lodžijose, terasose, Panevėžyje dėl to nubausti du asmenys.

Nerūkymo zonomis kol kas panoro tapti beveik septynios dešimtys miesto daugiabučių namų. Tačiau pernai stebėtas bumas, panašu, blėsta.

Liko pasiryžę kentėti?

Įstatymas, kuriuo uždrausta rūkyti ne tik bendrose daugiabučio patalpose – laiptinėse, bendrose virtuvėse, koridoriuose, bet ir balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausantiems atskiriems savininkams, įsigaliojo nuo 2021-ųjų sausio.

Panevėžio miesto savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojas Aušrys Valkūnas skaičiuoja, jog per praėjusius ir šiuos metus priimti 68 įsakymai, draudžiantys rūkyti tam tikruose daugiabučiuose. Lygiai tiek, kiek gauta ir prašymų.

Daugiausia namų nerūkančiaisiais pasiskelbė pernai – 54. Vien iki gegužės sulaukta kone keturių dešimčių prašymų.

„Kurie turėjo problemų, tikrai kentė, greičiausiai pasinaudojo galimybe. Likusieji arba nemato problemos, arba kaimynai toleruoja rūkymą.“

A. Valkūnas

Dabar pradinis bumas jau aprimęs: šiemet nerūkymo zona paskelbti tik 14 daugiabučių.

Ir tos septynios dešimtys prieštaraujančiųjų rūkymui, specialisto vertinimu, yra nemažai, tačiau tikėtasi gerokai daugiau.

„Kurie turėjo problemų, tikrai kentė, greičiausiai pasinaudojo galimybe. Likusieji arba nemato problemos, arba kaimynai toleruoja rūkymą“, – konstatuoja A. Valkūnas.

Į Savivaldybę dėl nerūkymo zonos paskelbimo daugiabučiuose gali kreiptis tik fiziniai asmenys. Tai itin paprasta procedūra. Tereikia, kad bent vienas namo gyventojas, prieštaraujantis, jog kaimynas balkone traukia dūmą, užpildytų specialią formą, nurodydamas savo duomenis.

Savivaldybei priėmus sprendimą, daugiabučio bendrijos pirmininkas turi pakabinti informacinius pranešimus, kad name rūkyti negalima. O Savivaldybės atstovai savo ruožtu po pusmečio patikrina, ar rūkymui balkonuose prieštaraujantys žmonės tebegyvena daugiabutyje.

Dėl nerūkymo zonos paskelbimo daugiabučiuose tereikia, kad bent vienas namo gyventojas, prieštaraujantis, jog kaimynas balkone traukia dūmą, užpildytų specialią formą, nurodydamas savo duomenis. P. Židonio nuotr.

Vien skundo negana – reikalingi įrodymai

Už dūmo traukimą nerūkymo zonoje numatytos baudos. Pasak A. Valkūno, pernai jas už rūkymą lodžijose ir balkonuose užsidirbo du panevėžiečiai, tačiau jų pagailėjus, abiem skirti įspėjimai.

Už įstatymo nepaisymą gresia susimokė nuo 20 iki 50 eurų baudos. Nusižengus pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų.

„Jeigu yra sunkinančių aplinkybių, galima skirti piniginę baudą, bet paprastai būna tik įspėjimas“, – kad pažeidėjams nuolaidų padaryta už kaltės pripažinimą, teigia A. Valkūnas.

Šiemet už dūmą nerūkymo zonoje kol kas nenubaustas nė vienas rūkalius. Ir viena priežasčių, sako Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojas, kad tokio pažeidimo fiksavimas nėra paprastas.

Pranešėjas privalo pateikti rūkymo faktą pagrindžiančius įrodymus, tai yra nuotraukas ar filmuotą medžiagą – jos turi būti ryškios, informatyvios.

Taip pat būtina žinoti, kas rūkė, buto savininko vardą, pavardę.

Antraip tais atvejais, kai gyventojai viešosios tvarkos sargams praneša tik apie rūkymo faktą, jiems padėti neįmanoma.

Numano kaimynų solidarumą

A. Valkūnas nelinkęs spėlioti, kiek naujoji tvarka pasiteisino ir palengvino daugiabučių gyventojų gyvenimą, – informacija apie tai Savivaldybės specialistų jau nebepasiekia. Vis dėlto matyti, kad dalis panevėžiečių nesitaiksto su rūkymu. Kitus nuo ryžtingesnių žingsnių galbūt sulaiko kaimyniškas solidarumas: net jiems ir nepatinka kvėpuoti iš gretimų balkonų sklindančiais tabako dūmais, rūkalių neįskundžia.

Patys rūkaliai, reikia manyti, irgi prisitaikė – išeina į kiemą ar, tikėtina, traukia cigaretę užsidarę.

„Nors tokių skundų, kad kas rūkytų kambariuose, negauname. O ir nelabai ką galėtume padaryti“, – pripažįsta A. Valkūnas.