„Harmonijos miestas“ neįgaliems vaikams ir jų šeimoms sulaukė dalies Rožyno gyventojų palaikymo, tačiau dalis jų lieka įsitikinę, jog šioje vietoje turėjo būti palikta ramybės zona.

Rožyno bendruomenei – tolerancijos egzaminas

Neįgaliems vaikams ir jų tėvams artėja galimybė Panevėžyje turėti unikalią vietą, kur po vienu stogu jie rastų ir ramybę, ir poilsį, ir dabar deficitines specialistų paslaugas.

Tokios Rožyno mikrorajone esančio pušynėlio pakrašty kuriamos „Harmonijos miestu“ pavadintos oazės projektą architektai jau kitą savaitę pristatys visuomenei. Neįgalius vaikus auginančių šeimų laukiama nauja įstaiga, viena iš vos keturių tokių Lietuvoje, vietos bendruomenės nuo pat idėjos pradžios sutikta priešiškai. Jos pirmininkė tvirtina, jog gyventojų pozicija ir dabar nėra pasikeitusi.

Rožyno mikrorajone jau kitąmet planuojama pradėti „Harmonijos miesto“ statybas. Kaip pasikeis ši vieta, įstaigos pastatą projektavusi Vilniaus architektų komanda panevėžiečiams rengiasi pristatyti jau ateinantį pirmadienį.

Pagal projektą, nedidelėje pušyno dalyje, pačiame jo kampe ties Aguonų ir A. Baranausko gatvių sankirta, maždaug 28 arų sklype, iškils dviejų aukštų, maždaug 1900 kv. m medinės apdailos pastatas su rūsiu.

„Harmonijos miestas“ suskirstytas į keletą pagrindinių erdvių. Viena jų numatyta konsultacijų ir edukacijų centrui. Čia bus įrengta virtuvėlė, specialistų – logopedo, psichologo, slaugytojo ir kt. kabinetai.

Dar viena erdvė skirta dienos centrui. Jame neįgalūs vaikai gaus pagalbą ruošdami pamokas, jiems bus teikiama dienos globa.

„Harmonijos mieste“ suprojektuota ir laikino atokvėpio erdvė, kur pagalbos sulauks šeimos, neturinčios kam trumpam palikti prižiūrėti neįgalų vaiką.

Būsimojoje įstaigoje taip pat suplanuotas nuoseklaus lavinimo centras. Jame su neįgaliais vaikais užsiims terapeutai – bus teikiamos žaidimų, smėlio, konstravimo, menų, pojūčių terapijos paslaugos, sporto salėje su neįgaliaisiais dirbs kineziterapeutai. Šioje pastato dalyje numatyta ir vandens erdvė – vonia kūdikiams ir maždaug 15 kv. m baseinas vyresniesiems.

Prie pastato suprojektuotos 22-i automobilių stovėjimo vietos. Vidiniame kieme atsiras žaidimų aikštelės, pritaikytos neįgaliems vaikams, taip pat krepšinio aikštelė, šiltnamis. „Harmonijos miesto“ sklypą juos tvora.

Pastatui parinkta vieta pušynėlio kampe, kur nėra medžių.

Trūksta ir paslaugų, ir specialistų

Projektą įgyvendinančios Jaunuolių dienos centro direktorės Linos Trebienės teigimu, naujoji įstaiga galės aptarnauti 70 klientų, o joje planuojama įdarbinti 24 specialistus.

Būsimasis centras unikalus tuo, kad jame pagalbos sulauks ir vaikai, ir jų šeimos.

„Atliktos apklausos parodė, kad neįgalius vaikus auginančioms šeimoms trūksta terapinių, laikino atokvėpio paslaugų po vienu stogu, kad nereikėtų, kaip dabar pas psichologą lėkti į polikliniką, pas logopedą – į mokyklą ar dar kažkur. Kita vertus, nors tokios paslaugos ir teikiamos, dažniausiai nepakankamai ir pas specialistus tenka laukti netrumpose eilėse“, – pastebi L. Trebienė.

Anot jos, tokiai įstaigai Panevėžyje ieškota ramios aplinkos, kad neįgalūs vaikai, turintys raidos, psichikos, elgesio, emocijų sutrikimų, patirtų kuo mažiau streso. Individualių namų mikrorajone esančio pušyno pakraštys tam idealiai tiko.

L. Trebienė viliasi, jog „Harmonijos miesto“ projektas bus užbaigtas ir duris atvers vėliausiai 2023–iųjų paskutinį ketvirtį.

Pušynėlyje ties Aguonų ir A. Baranausko gatvių sankirta jau kitąmet turi startuoti unikalios įstaigos statybos. P. Židonio nuotr.

Vienas iš keturių

Pirmosios tokios įstaigos ne tik Panevėžyje, bet ir visame regione įkūrimas kainuos maždaug 2,3 mln. eurų, skirtų Europos Sąjungos ir miesto Savivaldybės.

„Tokio centro idėja atėjo iš ES paramos fondų – visoje Europoje jaučiamas panašių įstaigų poreikis“, – teigė L. Trebienė.

Lietuvoje turėtų atsirasti iš viso keturi tokie centrai. Kuriamas Panevėžyje aptarnautų Panevėžio, Utenos, Vilniaus apskritis.

„Svarbu ne tik pastatyti patį centrą. Didžiausias iššūkis padaryti jį kokybišką ir efektyvų. Jei pavyks surinkti profesionalių darbuotojų komandą, jei rasime efektyvius pagalbos šeimai būdus, gal pas mus į Panevėžį važiuos ir šeimos iš Vilniaus. Jau ir dabar kai kurių dalykų sostinė pavydi Panevėžiui, nes yra sričių, kur jis tvarkosi labai gerai“, – sako Jaunuolių dienos centro direktorė.

Palaikų nerado

„Harmonijos miesto“ projektui jau yra pritarusi architektų taryba. Dabar, pasak L. Trebienės, laukiama gyventojų pasiūlymų.

Visgi individualių namų Rožyno kvartalo bendruomenės pirmininkė Romalda Šerplienė nors pripažįsta viešojoje erdvėje jau kurį laiką skelbiamo „Harmonijos miesto“ projekto dar nemačiusi, tačiau teigia, jog gyventojų pozicija nesikeičia.

„Žinoma, kad reikėjo parinkti kitą vietą. Nenoriu komentuoti, buvau nuskambinta visais varpais, kad esame prieš neįgaliuosius. Gink Dieve, mes nesame prieš juos. Visais amžiais buvo kalbama, kad tame pušynėlyje turi būti ramybės oazė, laisvalaikio ir poilsio parkas. Čia gi yra kapai. Aš tokioje vietoje mačiau tik ramybės oazę. Mes įsivaizdavome tame pušynėlyje tokį patį parką kaip Vasario 16-osios gatvėje Sietyno skveras – su pėsčiųjų takais, suoliukais ir memorialu“, – aiškino R. Šerplienė.

Praėjusiais metais Rožyno bendruomenė kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, susirūpinusi, kad šiame pušyne užkasti sovietų genocido aukų palaikai, todėl būtina atlikti archeologinius tyrimus. Tam pritarė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Panevėžio savivaldybės vadovai teigė, kad nors turimi istoriniai šaltiniai rodo, jog nukankintų žmonių palaikai užkasti pušynėlio gilumoje, o „Harmonijos miestui“ numatyta vieta pačiame jo pakraštyje, prieš imantis statybų tokie tyrimai buvo numatyti ir be jokių priminimų.

Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Loretos Paškevičienės teigimu, sklypo, kur planuojamos statybos, žvalgomieji archeologiniai tyrimai jau baigti.

„Toje vietoje nebuvo rasta palaikų. Jau yra ir parengta pažyma, kad ten nerasta jokių radinių. Tikrai nėra jokių kliūčių statyboms“, – patvirtino L. Paškevičienė.

Iškils ir aikštelė vaikams

Nors, Rožyno bendruomenės pirmininkės teigimu, A. Baranausko gatvės pušynėlyje žmonės nori tik pėsčiųjų takų su suoliukais ir memorialo sovietų jėgos struktūrų aukoms, visgi vasarą vykusiame miesto bendruomenių idėjų konkurse gyventojai pasisakė už kitokią idėją. Daugiausia balsų surinko pasiūlymas šiame pušynėlyje įrengti vaikų žaidimų kompleksą.

Jam ir antroje vietoje likusiai idėjai – šokių terasai Kultūros ir poilsio parke įrengti Savivaldybė skyrė 40 tūkst. eurų. Taigi pušynėlyje iškils ne tik „Harmonijos miestas“, bet ir gyventojų pageidauta vaikų žaidimų aikštelė.

Sulaukė palaikymo

Kad ne visi Rožyno gyventojai bando statyti barikadas įstaigai neįgaliesiems, pasak L. Trebienės, buvo proga įsitikinti mikrorajone nešiojant skrajutes, kviečiančias dalyvauti projekto viešajame svarstyme.

„Išnešiojome apie 7000 skrajučių, sutikome daug žmonių, ėjusių pro šalį, buvusių kieme. Daug kam jas padavėme į rankas. Nesutikome nė vieno pikto, nusiteikusio priešiškai. Kaip tik daugelis sakė: labai gerai, kad kuriama įstaiga vaikams“, – pasakojo L. Trebienė.

Anot jos, „Harmonijos miestas“ į mikrorajoną įneštų gyvybės – dalis jo gyventojų jau rudenį dalyvavo Jaunuolių dienos centro surengtame susitikime pušynėlyje. Direktorė tvirtina, kad duris atvėrus naujai įstaigai, į jos veiklą bendruomenę ketinama įtraukti dar dažniau.

„Mūsų vienas iš tikslų – keisti visuomenės požiūrį į negalią. Visuomenė ir bendruomenė bus tik tada stipri, kai globos, mylės ir gerbs patį silpniausią savo narį. Man keistas priešiškumas prieš judėjimą į priekį. Juk gyvename bendruomenėje ir ją turime kurti kartu“, – kviečia L. Trebienė.