Tarpininkui tarp romų ir savivaldybės kurs etatą

• Sekundė
• Indrė DAUKŠAITĖ
• Aktualijos
• 2017.08.13 14:00

Panevėžys pakliuvo į sąrašą penkių savivaldybių, kuriose pradės dirbti romų pagalbininkai.

Tokie darbuotojai padės romų tautybės žmonėms tvarkyti reikalus valstybinėse ir privačiose institucijose, spręsti kasdienio gyvenimo problemas. Jiems įdarbinti Panevėžyje, Vilniuje, Marijampolėje, Kybartuose bei Eišiškėse 65 tūkst. eurų skyrė Europos Komisija.

Dirbs metus

Romų tautinę mažumą kuruojančios Tautinių mažumų departamento specialistės Gražinos Sluško teigimu, įdarbinti tokius pagalbininkus nuspręsta matant kitų šalių gerąją patirtį.

„Tarpininkai tarp romų ir visuomenės yra plačiai paplitę kitose Europos valstybėse. Tai labai efektyvus būdas, skatinantis romų integraciją ir bendradarbiavimą“, – mano G. Sluško.

„Būtina lavinti romų darbo įgūdžius, nes jei juos ir priima į darbą, jie nemoka dirbti, neįpratę laikytis darbo drausmės.“

V. Beinortienė, romų įgaliotinė

Anot jos, toks pagalbininkas turėtų būti iš pačių romų bendruomenės – žmogus, kuriuo romai pasitiki ir pripažįsta jo autoritetą. Visgi, pasak G. Sluško, jis turėtų būti priimtinas ne tik patiems romams, bet ir savivaldybėms. Tai svarbiausi kriterijai įdarbinant tarpininką, reikalavimų dėl jo išsilavinimo nėra.

Panevėžietės visuomenininkės Elenos Stauskienės, dalyvavusios romų integracijai skirto Tautinių mažumų departamento projekto mokymuose, teigimu, įdarbinti pagalbininkai turėtų padėti romams spręsti socialines, kultūrines, švietimo ir kitas problemas. Tarpininkas privalės dirbti metus.

Išsiverčia be mokslo

Panevėžio romų įgaliotinės, išleidusios romų kalbos vadovėlį ir romų-lietuvių kalbos žodyną, Vidos Beinortienės duomenimis, Panevėžyje gyvena apie 140 šios tautybės atstovų. Didelė jų dalis – neraštingi. Rašto nepažįsta 34 Panevėžio romai, o tai yra 28,8 proc. jų bendruomenės. Pradinį išsilavinimą įgiję šešiolika, 5–6 klases baigusiųjų trisdešimt du, 7–8 klases – dvidešimt du, 9–10 klasių – devyni. Mažiausiai, vos keturi, romai sugebėjo užbaigti vidurinę mokyklą ir tik vienas įgijęs profesinį išsilavinimą.

Pasak V. Beinortienės, nors stengiamasi kiekvieną romą įkalbėti mokytis, dažnas jų to nenori, nes gyvenimas iš pašalpos tapo pernelyg patogus.

Daugelis Panevėžio romų oficialiai nedirbantys. Kad pragyventų, jie susiranda neformalios veiklos, kaip kad prekyba telefonais ar metalo laužo rinkimas. Visgi Panevėžio romų bendruomenėje yra vienas kitas dirbantis – romai vairuoja maršrutinius autobusus, darbuojasi miške ar kavinėse.

Romų įgaliotinės Vidos Beinortienės įsitikinimu, tarpininkui nebūtinas specialus išsilavinimas, – svarbiausia, kad jis išmokytų romus spręsti socialinius ir teisinius klausimus. T. ŠIAUDINIO nuotr.

Pasiklydę visuomenėje

Siekį įdarbinti romų pagalbininką V. Beinortienė vertina labai teigiamai. Anot jos, toks žmogus padėtų romams tvarkyti dokumentus dėl socialinės paramos, bendrauti su antstoliais ir kitais svarbiais klausimais. To labai reikia, nes, pasak V. Beinortienės, romai nesupranta, kas jiems sakoma įvairiose institucijose, ir gali būti, kad kartais jų nežinojimu manipuliuojama. Romų įgaliotinės nuomone, tarpininkui nebūtinas specialus išsilavinimas, svarbiausia, kad jis išmokytų romus spręsti socialinius ir teisinius klausimus.

„Būtina lavinti romų darbo įgūdžius, nes jei juos ir priima į darbą, jie nemoka dirbti, neįpratę laikytis darbo drausmės“, – teigė V. Beinortienė.

Anot jos, romų integraciją į visuomenę stabdo ir nemažai su šios tautybės žmonėmis susijusių stereotipų: įdarbinti romus neretai vengiama, nes jais nepasitikima ir bijoma. V. Beinortienė viliasi, jog parengti koordinatoriai pagelbės sprendžiant įvairius su integracija susijusius klausimus.

Romai sudaro didžiausią Europos etninę mažumą. Daugiau nei 6 milijonai romų gyvena Europos Sąjungoje, dauguma jų turi ES pilietybę.

• Sekundė
• Indrė DAUKŠAITĖ
• #Integracija
• #Panevėžys
• #romai
• #tarpininkas