-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Keturiasdešimtyje Panevėžio rajono apylinkių rinkimuose į Savivaldybės tarybą ir merus balsus atidavė kiek daugiau nei 40 proc. visų čia teisę balsuoti turėjusių rinkėjų. Rinkimuose dalyvavo daugiau nei 13 tūkst. rinkėjų iš visų 32 588. Ir tai yra beveik tiek pat, kaip prieš ketverius metus. Dauguma balsavusiųjų laikėsi tų pačių politinių nuostatų, kaip ir praėjusiuose rinkimuose.
Politinėse varžybose dėl rajono mero posto ir vėl nepralenkiamas keturias kadencijas mero poste praleidęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Povilas Žagunis. Jis surinko 48,71 proc. rinkimuose dalyvavusių rajono gyventojų balsų.
„Džiaugiamės rezultatais – jie fantastiniai. Balsų skaičius rodo, kad žmonės vis dar pasitiki manimi“, – po rinkimų emocijų neslėpė P. Žagunis, per pastarąją kadenciją įkliuvęs teisėsaugai.
2017-ųjų pradžioje jam buvo pareikšti įtarimai, susiję su piktnaudžiavimu tarnyba įmonės „Panevėžio melioracija“ naudai. Meras P. Žagunis yra šios bendrovės akcininkas ir valdybos narys.
Nepaisant įtarimų kupros, 66-erių politikas turi galimybę penktą kartą tapti rajono meru. Visgi jis pats mero rinkimų baigties neskuba prognozuoti.
Šiuose rinkimuose balsavusieji leido lengvai pakonkuruoti ir kitiems kandidatams. 2015 metais rinkėjų palankumą P. Žagunis laimėjo jau pirmame rinkimų ture surinkęs daugiau nei 52 proc. balsų. Šį kartą neįveikęs absoliutaus laimėjimo ribos antrajame rinkimų ture kovo 17 dieną P. Žagunis susirems su savo dabartiniu pavaduotoju, socialdemokratu Antanu Pociumi, rinkimuose gavusiu 18,80 proc. visų rinkėjų balsų. Prieš ketverius metus jis taip pat liko antras mero rinkimuose. Tąkart už jį balsavo 14 proc. rinkėjų.
Nors nuo pagrindinio varžovo atotrūkis milžiniškas, A. Pocius teigiamai vertina savo pasiektus rezultatus, nors neslepia didelių vilčių antrajame ture neturintis. Panevėžio rajono gyventojai, anot jo, jau ilgus metus balsuoja tradiciškai, o ir pirmojo turo rezultatai jam daug pasako.
Trečią vietą Panevėžio rajono mero rinkimuose užėmė konservatorius Kazimieras Algirdas Budrys (17,06 proc.). Už jo liko Liberalų sąjūdžio kandidatė Daiva Juodelienė (8,10 proc.). Darbo partijos Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas Alfonsas Morkvėnas surinko 4,60 proc. balsų.
Staigmenų neatnešė ir Panevėžio rajono tarybos rinkimai. Kaip ir ankstesniuose 2015-ųjų rinkimuose, taip ir dabar 11 mandatų atiteko rajono valdžios senbuvei – Lietuvos ir valstiečių žaliųjų sąjungai. Šiuose rinkimuose jos kandidatai surinko 5366 rinkėjų balsus, tai tik beveik 160 balsų mažiau nei 2015metais.
Iš Valstiečių ir žaliųjų sąrašo daugiausia rinkėjų balsų pelnė ir į Tarybą pateko Povilas Žagunis, Vitalija Kuliešienė, Lina Kairytė, Audrius Zalatoris, Jonas Kaušakys, Alfonsas Bakšys, Antanas Zopelis, Algimantas Birbilas, Donatas Tumas, Angelė Narbutienė, Albinas Kisielis. Tik vienas jų – buvęs Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys – naujokas Taryboje, visi kiti mandatus turėjo ir paskutinėje kadencijoje.
Penkis mandatus pasidalijo 2322 balsų surinkę socialdemokratai. Jie tokiu pat tempu, kaip 2015 metais, įveikę savivaldos rinkimus Panevėžio rajone būgštavo, kad rinkėjai nesusipainiotų, už kuriuos kairiuosius balsuoti. Mat į dvi partijas skilus senajai partijai, vieni tapo Gintauto Palucko vadovaujami Lietuvos socialdemokratai, kiti Gedimino Kirkilo – Lietuvos socialdemokratų darbo partijos nariai.
„Turėjome rimtų abejonių, kad žmonės nebesupras, kurie mes esame. Per rinkimų agitaciją pastebėjome, kad jie painioja socialdemokratus ir „socialdarbiečius“. Bet rezultatai mūsų partiją tenkina“, – teigė Lietuvos socialdemokratų partijos Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas A. Pocius.
Kartu su juo į rajono Tarybą taip pat pateko socialdemokratai Modesta Petrauskaitė, Genė Jakaitienė, Jūratė Januškienė, Rimantas Pranys. Iš jų dabartinėje valdžioje nebuvo tik medikės G. Jakaitienės.
Lietuvos socialdemokratų darbo partija šiuose rinkimuose Panevėžio rajone tesurinko 3,85 proc. balsų ir nepelnė nė vieno mandato.
Sėkmingesni šie rinkimai rajone buvo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščioniams demokratams, gavusiems 5 mandatus. Konservatoriai pasitempė, pelnė dviem mandatais daugiau nei prieš ketverius metus. Už juos balsavo 2532 Panevėžio rajono gyventojai.
Dešiniesiems rajono Taryboje atstovaus Kazimieras Algirdas Budrys, Osvaldas Dirsė, Jonas Masiokas, Vidas Augulis, Juozas Mikšys. Trys pirmieji politikai mandatus turi ir dabartinėje, kadenciją baigiančioje Taryboje.
Joje dvi vietas turės Liberalų sąjūdis, gavęs 984 rajono gyventojų balsus. Liberalams atstovaus politikos senbuviai D. Juodelienė ir Darius Dirsė. Tik vieną mandatą rajono Taryboje gavo Darbo partija ir jis atiteko jos skyriaus Panevėžio rajone pirmininkui Alfonsui Morkvėnui.
Iš viso 25 narių naujojoje Panevėžio rajono taryboje liks 19 politikų, kurie dirbo ir 2015 – 2019 metų kadencijoje.
„Mūsų partija pasitikėjo dvigubai daugiau rinkėjų nei kitomis“, – lygindamas valstiečių mandatų santykį su gautaisiais kitų partijų, sakė P. Žagunis.
Su kuo valstiečiai sudarys koaliciją, meras kalbėti kol kas vengia, esą reikia sulaukti merų rinkimų pabaigos.
Ankstesnėse kadencijose valstiečiai į valdančiąją daugumą kviesdavosi socialdemokratus.
„Kur garantuotas reikalas, ten garantuotas reikalas“, – apie seną ir ilgą valstiečių bei socialdemokratų draugystę sakė A. Pocius.
Anot jo, koalicijos dėlionės rajono Taryboje jau po truputį lipdomos ir didelių permainų ar netikėtumų rajono valdžioje kol kas nematantis.
Komentarai
-
- lietuvis
- 04:05 2019.03.06
-
- panevezietis
- 04:37 2019.03.06
Rodyti visus komentarus (2)Labai jau Pocius Nori to ,,lovio“. Tai yra vicemero kėdės.Nes jei ne- tai reikės Ramygaloje gatvės šluoti. Koks didelis valdžios noras.
Būkite atsargūs valstiečiai su tais išverstaskuriais – socialdemokratais, o ypač su tuo Pociumi – jau peršasi į draugystę, t.y. į koaliciją, dar nepasibaigus rinkimams – labai jau nori vicemero kėdės. Iškas jums duobę tas Pocius… pamatysit.
Kraštietis