Julius Dautartas. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Režisierius metė pirštinę vagiui komentatoriui

Režisierius metė pirštinę vagiui komentatoriui

Teatro režisierius panevėžietis Julius Dautartas stojo į kovą su jo vardu ir pavarde prisidengusiu komentarų internete rašinėtoju.

Buvęs Seimo narys, šiuo metu M. Romerio universiteto rektoriaus patarėjas ir universitetinio teatro vadovas, įvairiuose kūrybiniuose projektuose dalyvaujantis menininkas kreipėsi į policiją dėl jo tapatybės vagystės.

Režisierius pasakoja savo akimis negalėjęs patikėti, kai viename žiniasklaidos portale po straipsniu apie Į Seimą neperrinkto Povilo Urbšio tapimą Panevėžio savivaldybės tarybos nariu išvydo komentarą, pasirašytą Juliaus Dautarto.

„Pamačiau visai netyčia. Pats gyvenime nesu parašęs nė vieno komentaro. Iš principo. Jau geriau parašysiu ką nors kitka, bet tik ne komentarą. Nei teigiamą, nei neigiamą. Tai nereiškia, kad neturiu savo nuomonės. Tiesiog tas komentarų pasaulis – ne mano. Tą naktį permečiau portale straipsnį apie P. Urbšį. Tikrai niekada komentarų neskaitau, bet šio net atsidaryti nereikėjo, jis buvo iš karto po straipsniu. Pamatęs vardą ir pavardę, nepatikėjau savo akimis. Gal ir gali būti antras Julius Dautartas, bet čia komentaras susijęs su Panevėžiu, o kad mieste būtume dviese tuo pačiu vardu ir pavarde, neįmanoma“, – pasakojo J. Dautartas.

Autorius mažaraštis

Menininką apstulbinęs ir rašybos klaidų pilnas, be lietuviškų rašmenų suregztas neraštingas komentaras dar ir dabar tebėra po naujienų portale publikuotu straipsniu. Praėjusį ketvirtadienį, 22.54 val., režisieriaus vardu ir pavarde pasirašęs komentatorius brūkštelėjo: „blogai Povilai, tavo darba vertina panevezieciai …..tikiuosi ilgai taryboje neuzsibusi ….kaip dirbti kai raves visi nekencia????????????????“ (kalba netaisyta).

J. Dautartas sako paskambinęs P. Urbšiui paaiškinti, kad tikrai ne jis rašinėjantis interneto platybėse.

Režisierius kreipėsi ir į patį portalą, tačiau komentaras nebuvo pašalintas.

„Man pasakė, kad dabar kelias tik per teisines institucijas“, – pasakojo J. Dautartas.

Dar didesnė nuostaba jį apėmė, kai šią istoriją papasakojęs bičiuliams išgirdo, jog šie nebe pirmą kartą internete mato Juliaus Dautarto pasirašytus komentarus.

„Jie, pasirodo, dažnai neva mano komentarus pasiskaito, bet nedrįso man pasakyti. Labai nustebau“, – teigė režisierius.

Įtaria dramaturgiškus kėslus

Lietuvoje gerai žinomas J. Dautartas sako nematęs kito kelio, kaip kreiptis į teisėsaugą dėl tapatybės vagystės.

Režisierius svarstė, kodėl internautui komentatoriui pasirodė reikalinga prisidengti jo vardu. Menininko nuomone, kažkas galbūt bandė taip nevykusiai pajuokauti, bet galėjo siekti ir jį sukompromituoti.

„Gal turėjo net visai dramaturgiškų kėslų, kaip Jagas numeta garsiąją Otelo raudoną skarelę ir laukia, kad ją kažkas pakeltų“, – spėja J. Dautartas.

Visgi, jo teigimu, tokie komentarai nepadarė jokios įtakos paties santykiams su P. Urbšiu, nors dažnu klausimu jų nuomonės ir išsiskiria.

„Nei aš, nei P. Urbšys nesam tie žmonės, kad suveiktų kažkoks komentaras. Mes turim savo pozicijas, kartais jos sutampa, bet dažnai skiriasi. Mes skirtingai suprantame, kaip reikia dirbti Panevėžio, Lietuvos labui, bet tai nereiškia, kad dėl tokio dalyko galėtume susipykti. Mūsų santykiai tokie, kad drąsiai vienas kitam paspaudžiam ranką ir į akis pasakom, ką manom. Mes dažnai sakom, tiek jis man, tiek aš jam, ir tiesas, kurios vienam ar kitam nepriimtinos. Bet tai natūralus žmogiškas procesas“, – kalbėjo J. Dautartas.

Skundų šimtai

Jis neslepia abejojantis, kad pareigūnams nebus paprasta nustatyti bailų komentatorių, nedrįstantį pasirašinėti savuoju vardu, o prisidengiantį svetimu ir plačiai žinomo asmens.

„Tas autorius visaip bandys save apsaugoti. Tiesiog bjauru“, – įsitikinęs režisierius.

J. Dautarto pareiškimas užregistruotas Panevėžio policijos komisariate.

Lietuvoje per metus atliekama apie 150 ikiteisminių tyrimų dėl šmeižto ir apie 20 dėl neapykantos kurstymo. Didžioji dalis neapykantos kurstymo atvejų aptinkama internete. Kuo baigiasi tokie tyrimai, priklauso nuo to, kiek įrodymų pavyksta surinkti. Visgi teismą pasiekia tik dalis skundų.

Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovo Tado Martinaičio teigimu, sučiupti tokius „rašytojus“ nėra lengva, o tyrimus dar labiau apsunkina tai, jog neretai įžeidžiantys ar net šmeižikiški komentarai gali būti rašomi ne iš viešų interneto prieigų.

Atsekė paskui politiką

Prieš ketvertą metų Panevėžio policija ir prokuratūra aiškinosi ir šmeižikiško komentaro apie miesto Tarybos narę Birutę Valkiūnienę autorių. Per ikiteisminį tyrimą pareigūnai nustatė, kad šmeižikiškas komentaras parašytas iš kompiuterinės sistemos IP adreso, kuris priklauso įmonei, registruotai J. Biliūno g., Panevėžyje. Registrų centro duomenimis, ją įsteigęs ir tuomet jos vieninteliu nariu buvo Panevėžio politikas Mantas Leliukas. Pareigūnai išsiaiškino, kad rašant komentarą šiai įmonei priklausantis IP adresas jungėsi prie transliavimo bazės, esančios Panevėžio rajone, Dembavoje.

Tyrėjų dėmesys tuomet sukėlė milžinišką Tarybos nario pasipiktinimą. Į policijos komisariatą politikas atvyko su advokate ir jau paruošęs pareiškimą dėl atsisakymo dalyvauti procesiniuose veiksmuose.  Žiniasklaidai jis gynėsi, jog nei rašęs, nei skaitęs komentarą.

Ką toliau daryti su ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų surinktais gėdingais faktais, turėjo nuspręsti nukentėjusioji. B. Valkiūnienė galėjo kreiptis į teismą arba viską taip ir palikti. Tarybos narė pasirinko pastarąjį variantą.

„Laiką ir energiją, kurie visų mūsų nėra beribiai, galima paskirti prasmingesniems dalykams“, – kodėl nesikreipė į teismą civiline tvarka, paaiškino politikė.

 

 

 

Nuotr.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų