-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Keisčiausia, kad aikštėje triūsia – jei išvis triūsia – viso labo po tris–penkis žmones, – sako Muzikiniame teatre dirbantis Gintaras Kerbedis. – Sykį buvo jų atsiųsta, sakyčiau, keliolika, tad darbai irgi buvo pasistūmėję. Bet tai truko neilgai. Dabar vėl reta diena, kai matome Nepriklausomybės aikštę tvarkančius statybininkus.“
Kad nesimato aikštės tvarkytojų, sutinka ir Švč. Trejybės bažnyčios rektorius Pavelas Andžejevskis. Tačiau dvasininkas sakė neturintis jiems priekaištų – tegul tik žmonės dirba.
Visai kitaip į amžina pretenduojančią tapti rekonstrukciją prisipažino reaguojanti ankstesnioji Nepriklausomybės aikštės 9-ojo namo bendrijos pirmininkė, šiame name gyvenanti, o Muzikinio teatro patalpose kavinę įkūrusi Regina Navickienė.
„Jau dveji metai, kaip negalime atverti į Nepriklausomybės aikštę išeinančių savo namo langų – už jų dulkės, purvas. Tos pačios dulkės ir purvas nešasi ir į Muzikinį teatrą. Jau kiek esu išklausiusi teatro lankytojų replikų dėl nesibaigiančio aikštės tvarkymo“, – kalbėdama „Sekundei“ nepasitenkinimo neslėpė moteris, pro savojo buto langą į aikštę esą irgi matanti ne daugiau kaip po tris darbininkus.
„Matyt, bėda toji, kad nebėra Panevėžyje statybininkų – nebėra kam dirbti“, – svarsto R. Navickienė.
Už Nepriklausomybės aikštės sutvarkymą atsakingas miesto savivaldybės projektų vadovas Tadas Stanikūnas patvirtina: atnaujinimas turėjo būti baigtas dar prieš metus. Tačiau atsirado nenumatytų darbų. Vienas jų – detalieji archeologiniai tyrimai paaiškėjus, jog aikštės prieigose būta kapinių. Antrasis papildomų rūpesčių statybininkams sukėlęs dalykas – Švč. Trejybės bažnyčios šarvojimo rūsiai.
Pasak T. Stanikūno, rengiant Nepriklausomybės aikštės rekonstrukcijos planą nebuvo įvertinta, jog rūsiai iškasti ne po bažnyčia, o po pačia aikšte. Tad prireikė montuoti papildomas konstrukcijas, kad ateityje pati aikštė su ją dengiančiomis plokštėmis neprasmegtų.
Tokiems darbams buvo reikalingas papildomas projektavimas, taip pat atėmęs laiko.
Turi būti itin akylas, kad eidamas į Švč. Trejybės bažnyčią neparpultum, nesusitrenktum, nesusilaužytum rankos ar kojos. P. ŽIDONIO nuotr.
„O be to, praėjusią vasarą buvo sutrikęs dalies plokščių, kuriomis dengiama aikštė, tiekimas, – kas stabdo Nepriklausomybės aikštės sutvarkymo darbus, toliau vardijo T. Stanikūnas. – Paaiškėjo, kad Lietuvos įmonė reikiamas plokštes pagamino kiek kitokias, nei numatyta aikštės sutvarkymo projekte. Kol buvo gaminamos kitos, darbai buvo sustoję.“
Projektų vadovas sako suprantantis žmonių įtarumą, kai aikštės tvarkymo darbai nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi.
„Taip, dienomis dabar saulė ne tik šviečia, bet ir spigina, tačiau galiu patikinti, kad aikštės tvarkymui trukdo itin šaltos kovo naktys. Dėl to į darbus atėję statybininkai rytais randa netgi prišalusiais plokštes“, – aiškino T. Stanikūnas, pažadėjęs, jog atšilus naktims Nepriklausomybės aikštės darbai tikrai paspartės.
„Esame finišo tiesiojoje“, – specialistas užtikrino, kad laukti atnaujintos aikštės atidarymo šventės reikėtų jau greitai.
Matyt, bėda toji, kad nebėra Panevėžyje statybininkų.
R. Navickienė
Nepriklausomybės aikštę kasinėjęs archeologas Dovilas Petrulis, išgirdęs, kad būtent archeologiniai darbai nutolino šios aikštės rekonstravimo pabaigtuves, skambiai nusijuokė.
„Greitai bus dveji metai kai mes pabaigėme kasinėjimus“, – patikino.
D. Petrulio teigimu, kadangi Nepriklausomybės aikštė priklauso Panevėžio istorinei daliai, imantis ją tvarkyti ir projektuotojai, ir statybininkai neabejotinai žinojo, jog teks atlikti archeologinius kasinėjimus. Jų metu išties identifikuoti 108 palaidojimai. Dalis palaikų jau perlaidota senosiose Panevėžio kapinėse, kiti palaikai išvežti Vilniaus specialistams ištirti.
Apie mirusiųjų šarvojimo rūsius, esančius po aikšte šalia Švč. Trejybės bažnyčios, paklausėme istorikės Joanos Vigos Čiplytės. Ji nuo 1978-ųjų iki 1990 metų dirbo parodų rūmų, tuomet veikusių nacionalizuotoje Švč. Trejybės bažnyčioje, vedėja.
P. ŽIDONIO nuotr.
J. V. Čiplytė patikino, kad, jai vadovaujant šventovėje įkurtiems Panevėžio parodų rūmams, jokių rūsių nei po pačiu statiniu, nei greta, po aikšte, nebuvo.
„Tik anga, o pro ją žemyn ėjo kanalizacijos vamzdis“, – mena.
Istorikė gerai prisimena ir tai, kad 1990-aisiais maldos namus grąžinus Bažnyčiai ir parodų rūmų darbuotojams ėmus kraustytis iš jų, daugelį metų ne pagal paskirtį naudotą statinį ėmėsi tvarkyti tuomet Panevėžyje tarnavęs kunigas Robertas Pukenis.
„Kunigo iniciatyva prieš Trejybės bažnyčią imta ardyti grindinį bei kasti žemę – kaip vėliau sužinojau, taip prasidėjo požeminių bažnyčios šarvojimo salių statyba, – pasakoja J. V. Čiplytė. – Vykstant šiems darbams dar paklausiau kunigo Roberto, gal galėtume kuo padėti, o išgirdau atsakymą, kad geriausiai padėsime netrukdydami.“
Nepriklausomybės aikštę nuo 2020-ųjų kovo tvarko Panevėžyje įsikūrusi statybų bendrovė „Statkorpas“. Jos vadovui Donatui Sabanskiui persakius statybų kaimynų nuostabą dėl to, kad aikštėje mato darbuojantis viso labo du–penkis statybininkus, šis atsakė, jog po tiek žmonių dirba šiemet.
Pernai į objektą būdavo siunčiama ir po kelias dešimtis žmonių. Bet dabar, pasak „Statkorpo“ vadovo, daugiau žmonių dirbti negalėtų dėl netinkamų oro sąlygų.
D. Sabanskis neneigia, kad laiku baigti Nepriklausomybės aikštės rekonstrukcijos darbus nepavyko. Sutrukdė ir joje daryti archeologiniai tyrimai, ir netikėtai po aikšte rastos šarvojimo patalpos, ir nelemtoji pandemija. Tačiau statybų bendrovės vadovas patikino, kad po keturių mėnesių – tai yra liepos viduryje – aikštė tikrai bus suremontuota.
