-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio kraštotyros muziejaus fondai pernai pasipildė daugiau nei 2400 naujų eksponatų. Iš jų apie 800 – mieste ir rajone aptikti įvairūs archeologiniai radiniai, dalis eksponatų, kaip kad vargonininko, dirigento Juozo Gudavičiaus archyvas, į muziejų atkeliavo pačių istorikų rūpesčiu.
Tačiau muziejaus vertybių aruodus nemenkai praturtina ir gyventojų dovanos.
Jo direktoriaus pavaduotoja Jūratė Gaidelienė pataria prieš išmetant nebereikalingus daiktus pirmiausia pasitarti su muziejininkais.
Anot jos, kartais senas daiktas nebūtinai taps muziejine vertybe, bet gali būti tinkamas, pavyzdžiui, edukacijai.
Ir dabar Panevėžio muziejininkai prašo gyventojų dovanoti lagaminus. Jie reikalingi rengiamai ekspozicijai emigracijos tema. Lagaminai gali būti tiek seni, tiek nauji, turintys defektų.
J. Gaidelienė pastebėjo, kad daugėja norinčiųjų dovanoti namuose aptiktas senienas. Netgi yra tokių muziejaus bičiulių, kurie, pas pažįstamus išvydę įdomų daiktą, ragina jį parodyti muziejininkams.
Nors muziejus gali ir nupirkti jam labai reikalingą daiktą, tačiau tokie atvejai – itin reti. Pasak J. Gaidelienės, tam naudojamos iš 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramos surenkamos lėšos, tačiau pernai už jas nieko nenupirkta.
J. Gaidelienė sako matanti, jog dabar gyventojai nebenori apsikrauti daiktais, ypač senais: daug ką išmeta, išdalina. G. Kartano nuotr.
J. Gaidelienė sako matanti, jog dabar gyventojai nebenori apsikrauti daiktais, ypač senais: daug ką išmeta, išdalina.
Visgi, jos manymu, vieną kitą tėvų, senelių relikviją vertėtų pasilikti. Todėl visada paklausianti atnešusiųjų dovaną, ar tikrai nori ją atiduoti.
„Vieną kitą šeimos, giminės relikviją tikrai verta saugoti. Kai žmogui 25-eri, gal senas daiktas ir atrodo niekniekis, bet praeis 30 metų ir jį vertins visai kitaip“, – mano J. Gaidelienė.
Muziejų visada domina su Panevėžiu susijusių žymių žmonių ar su tremtimi susiję daiktai, fotografijos. Pastarųjų kartais gaunami net albumai.
Nors muziejui tinka ir šeimos senos fotografijos, tačiau vertingiausios su Panevėžio pastatais, iliustruojančios miesto kaitą, įmonių gyvenimą.
„Kažkieno portretas yra viena, net jei matoma labai įdomi suknelė ar šukuosena, o miesto vaizdo vertė jau visai kitokia – ir paveldo, ir pažintinė, ir pilietinė“, – sako J. Gaidelienė.
Muziejui visada labai įdomus Sąjūdžio laikotarpis, kuris buvo ne tik labai ryškus, bet ir trumpas. Nors to laikmečio nuotraukos, periodiniai leidiniai, žmonių atsiminimai saugomi muziejaus Sąjūdžio archyve, su šiuo laikotarpiu susijusių daiktų praktiškai nėra.
Muziejininkės teigimu, jų ir negalėjo būti daug, nes laikas labai trumpas. Be to, ir pats Sąjūdis atsispindėjo nedaugelyje daiktų. Galbūt tai galėtų būti trispalvė vėliavėlė, ženkliukai, tranzistorius, plakatas ar kažkoks atsišaukimas.
Sovietmečiu pagaminti daiktai daugeliui dabar atrodo beverčiai. Visgi muziejininkams jie gali būti be galo įdomūs.
Gana neseniai į Panevėžio kraštotyros muziejų pateko vienos Panevėžio inteligentų šeimos namuose stovėję baldai, pagaminti 1970-aisiais: dvi sekcijos, du foteliai, staliukas, sofa-lova. Ir jie visi – geros būklės.
„Tie foteliukai labai stilingi, modernūs, lengvučiai. Vėliau prasidėjo jau sunkesnių, kampuotesnių baldų era“, – pasakoja J. Gaidelienė.
Kartais muziejus dovanų sulaukia ištisos kolekcijos.
Neseniai jo fondus papildė didžiulė mokytojų Razmislavičių iš Panevėžio rajono, Sodelių kaimo, kolekcija, – Juozo Miltinio dramos teatro aktorės Tomos Razmislavičiūtės-Juodės senelių.
Pasak J. Gaidelienės, aktorės senelis buvo tautodailininkas, namuose turėjo nedidelį muziejėlį – etnografinių, sovietinių daiktų, netgi archeologinių radinių. Taip pat paties kūrybos darbų.
Pasak J. Gaidelienės, didelė problema – ribota vieta eksponatams saugoti.
„Labai turime atsirinkti – negalime priimti visko. Eksponatų saugojimas irgi kainuoja“, – sako direktoriaus pavaduotoja.
Todėl patogiausia, kai atsiunčia norimo dovanoti daikto nuotraukas. Jas apžiūrėję muziejininkai tariasi, ar siūlomas daiktas išties reikalingas.
Kartais sulaukiama daliai žmonių keliančių sentimentus eksponatų. Muziejus yra gavęs visiškai naujus sandalus, pirktus 1987 metais, tačiau taip ir nenešiotus. Taip pat ir naujus kaliošiukus, dar ne vienam vidutinio amžiaus panevėžiečiui keliančius vaikystės prisiminimus. Neseniai atnešti maždaug XX a. viduryje namų gamybos gerai išsaugoti, labai dailiai pasiūti žieminiai batai. Taip pat dovanotos amerikietiškos moteriškos kojinės. Jos, pasak J. Gaidelienės, labai dailios, plonos, su siūle.
„Tai – laikotarpį atspindinčios aprangos detalės, bet įdomios, kitokios“, – sako muziejininkė.
Tačiau bene vertingiausia pastaruoju laikotarpiu gauta dovana 2020-aisiais – garsiojo kryždirbio Vinco Svirskio drožtas stogastulpis, stovėjęs Pašilių kaime, – vienas ankstyvesnių jo darbų.
Sunku pasakyti, kokie lobiai dar saugomi panevėžiečių namuose. Tačiau yra nemažai dalykų, apie kuriuos svajoja Panevėžio muziejininkai.
Tarp tokių – filosofo Arvydo Šliogerio nuotraukos, laiškai arba kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus, aktoriaus Donato Banionio, poetės Elenos Mezginaitės, grafikės Stasės Medytės kūryba, asmeniniai daiktai.
Muziejininkės teigimu, svajoti galima apie daug ką, pvz., rašytojos, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ar poetės Salomėjos Nėries bei jos vyro skulptoriaus Bernardo Bučo autentiškus daiktus, skulptoriaus Juozo Zikaro darbus.
