Neestetiška, nublukusi, netinkama reklama nepuošia ne tik konkrečios įmonės, bet ir miesto. Rengiantys reidus specialistai pažymi, kad kariauti su įmonių savininkais netenka – įspėti greitai susitvarko, tačiau pažeidimų apstu.
Miesto centro kioskai nepuošia, tačiau manoma, kad juos nukėlus vaizdas būtų dar prastesnis. U. Mikaliūno nuotr.
Galima spręsti ir apie įmonės sėkmę
„Reklama – mūsų ekonomikos veidrodis“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas Romualdas Lukšas.
Įmonės iškaba neretai parodo, kaip bendrovė laikosi. R. Lukšo tvirtinimu, iš pradžių, vos įsikūrus, neretai ji būna kukli, o po dvejų metų norima ir brangesnių šviesdėžių. Galima spėti, kad įmonė plečiasi, neblogai laikosi.
Tačiau situacija mieste dizainerio nedžiugina.
„Reidai būtini ne tik Panevėžiui, bet ir visiems miestams. Jei tik apleidi šį darbą, iš karto matyti“, – sako jis.
R. Lukšo teigimu, po reidų situacija visada pagerėja – sumažėja nelegalių, netvarkingų reklamų. Šiemet Savivaldybės specialistai itin intensyviai tikrino reklamines iškabas. Tai susiję ir su pakitusiais teisės aktais – tvarka sugriežtėjo.
Pasak R. Lukšo, anksčiau Panevėžys buvo padalytas į tris zonas, jos skyrėsi rinkliava. Nuspręsta, kad tai netikslinga. Anksčiau populiariausia vieta reklamuotis buvo miesto centras, o dabar reklama prie didelio prekybos centro, ko gero, yra veiksmingesnė.
Savivaldybės dizainerio nuomone, mieste yra ir gražių, ir neestetiškų reklamų. Pastarosios būna, pavyzdžiui, nusilupusiomis raidėmis.
„Keisčiausia, kai įmonė veikia, jos savininkas kasdien vaikšto ir nemato, kad trūksta raidžių, nusidėvėję, surūdiję įrenginiai“, – stebisi jis.
Pasak dizaino specialisto, neretai užtektų pusės kilogramo dažų, kad įrenginiai būtų atnaujinti. Jo teigimu, šokiruoja, kai aptinkamas išdaužytas veikiančios įmonės reklaminis stendas. Pasiteisinimų tenka išgirsti įvairių – nemačiau, nepastebėjau, ne tas buvo galvoje ir pan.
Būtų dar baisiau?
Centre reklaminės iškabos tvarkingesnės, nes dėmesio čia dirbančios įmonės sulaukia veikiausiai kiek daugiau. Kiek kitaip yra miesto pakraščiuose, pramoniniuose rajonuose.
„Smagu, kad nereikia rašyti administracinių teisės pažeidimų protokolų – užtenka įspėti“, – sako R. Lukšas ir priduria, kad šiemet kol kas visi verslininkai paklausė nurodymų.
Kartais reklaminė iškaba apskritai nuimama – matyt, taip pigiau nei daryti ką nors naujo.
Tikrinantiems specialistams kartais tenka tapti ir detektyvais – ieškoti reklamos savininkų. Pasak R. Lukšo, aptinkama nusilupusi reklama, o kieno – neaišku. Įmonė būna iškelta ar apskritai nebeegzistuoja. Ne vienai iš jų būna iškelta bankroto byla.
Miesto centro nepuošia ir šalia autobusų stoties stovintys kioskai. R. Lukšo teigimu, tokia situacija kurį laiką dar liks – laukiama, kol bus pradėta tvarkyti stotis.
„Baisi situacija, bet kioskus nukėlus bus dar baisiau. Pirmiausia reikia žinoti, ką daryti su ta teritorija“, – paaiškina dizaino specialistas.
Pasak jo, visiems kioskų savininkams įteikti raštai – žmonės įspėti, kad kioskų ateityje čia nebeliks.
Miestas yra numatęs, kad, pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, ši teritorija bus sutvarkyta.
Didesnių pokyčių nesitiki
Turima ir kuo pasidžiaugti. Atsiranda naujų medžiagų, tobulėja ir pati reklama. Įmonės ryžtasi samdyti specialistus, kad profesionaliai sukurtų įvaizdį.
„Atsiranda priderintų prie seno pastato, šiltesnių reklamų – linkstama net prie meno kūrinių“, – tvirtina R. Lukšas.
Dizaineris nesitiki, kad artėjant Kalėdoms mieste situacija kardinaliai pasikeis. Jo manymu, vitrinos vėl bus puošiamos minimaliai, kukliai. R. Lukšo nuomone, „verslas dar neatėjo į tokias aukštumas“.
Iki ekonominės krizės bendrovės išdrįsdavo žengti į miesto erdves – puošdavo ne tik savo fasadą, bet ir aplinkinius medžius, ir pan. Dabar mieste vyrauja smulkusis verslas, įmonėms trūksta lėšų, o kartais ir supratimo.
Daiva SAVICKIENĖ
