U. MIKALIŪNO nuotr.

Regiono aukštosioms – išgyvenimo egzaminas

Regiono aukštosioms – išgyvenimo egzaminas

Studijų programų sąrašą Lietuvos universitetuose ir kolegijose drastiškai praretinęs Studijų kokybės vertinimo centras Panevėžio aukštąsias mokyklas gąsdina mažiau nei artėjantis studentų priėmimas.

Auganti didmiesčių trauka ir demografinės tendencijos grėsmingai mažina besirenkančiųjų studijuoti Aukštaitijos sostinėje gretas. Per pastaruosius trejetą metų stojančiųjų į Panevėžio kolegiją sumažėjo penktadaliu, o Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas bando išgyventi po pernykščio nokauto, kai liko absoliučiai be pirmakursių. Aukštojo mokslo Panevėžyje viziją dėliojanti darbo grupė netrukus turi pateikti savo siūlymus, o miesto akademinės bendruomenės atstovai siekia įrodyti Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), jog nėra teisinga regioninėms aukštosioms nustatyti tas pačias žaidimo taisykles kaip ir didžiųjų Lietuvos miestų universitetams.

Veto aplinkosaugininkams

Atliktas Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų krypčių vertinimas ir akreditavimas šokiravo ir pačias aukštąsias, ir brandos egzaminus jau spėjusius pasirinkti būsimuosius studentus. Studijų kokybės vertintojai uždraudė priėmimą į kelis šimtus – o tai yra net penktadalis – programų. Daugiausia tokių, į kurias negalės būti priimami nauji studentai, yra Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose, Marijampolės kolegijoje.

Panevėžio aukštosios tokio nukraujavimo išvengė. Panevėžio kolegijoje uždaryta vienintelė aplinkos inžinerijos programa, kurios, kaip nerentabilios, jau pati mokykla nusprendusi atsisakyti: per pastaruosius porą metų studijuoti aplinkosaugą rinkosi vos vienas kitas jaunuolis. Šįmet kolegija išleis paskutinę aplinkosaugininkų laidą.

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete lieka visos studijų programos – vertintojai nė vienai nepaskelbė veto. Šįmet fakultetas planuoja skelbti priėmimą į tris bakalauro ir penkias magistro studijų programas. Fakulteto dekanės Daivos Žostautienės teigimu, šios atrinktos atsižvelgus į regiono sumanios specializacijos pasirinkimą ir įvertinus verslo poreikius, išgrynintus kartu su pramonininkais ir įmonėmis, Panevėžyje kuriančiomis didžiausią BVP dalį. Tai reiškia, kad absolventams darbo vieta beveik garantuota.

Nepaisant to, 300 studentų turintis fakultetas šiųmečio studentų priėmimo laukia su didele baime ir bando belstis į Švietimo ir mokslo ministerijos duris siekdamas įrodyti, kad regioninėms aukštosioms turi būti sušvelnintos išgyvenimo sąlygos.

Pasirinkimą, kur studijuoti, Daivos Žostautienės teigimu, dažnai nulemia net ne studijų programa ir kokybė, o gerokai elementaresni faktoriai. Vienu tokių dekanė įvardija miesto patrauklumą. ARCHYVO nuotr.

Pasirinkimą, kur studijuoti, Daivos Žostautienės teigimu, dažnai nulemia net ne studijų programa ir kokybė, o gerokai elementaresni faktoriai. Vienu tokių dekanė įvardija miesto patrauklumą. ARCHYVO nuotr.

Stojo silpniausieji

Pernai KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas liko be pirmakursių bakalaurų grupės. Pasak D. Žostautienės, taip nutiko per pirmąjį priėmimo etapą nepavykus surinkti reikalingos kvotos – ne mažiau nei 15 studentų į socialinių mokslų studijų kryptį ir bent 10 – į technologijos mokslų.

„Prašymų buvome gavę per 100, tačiau ne visi stojantieji atitiko kokybinius reikalavimus – minimalius stojamuosius balus, todėl iš jų neliko tiek, kad sudarytų reikalingą 10–15 studentų skaičiaus kartelę pirmo priėmimo etapo metu“, – teigė dekanė.

Jos nuomone, pernykštė situacija atskleidė priėmimo tvarkos trūkumus. Anot D. Žostautienės, akivaizdu, kad būsimieji studentai pildydami prašymus regionines aukštąsias mokyklas dažniausiai nurodo tik kaip papildomą pasirinkimą, todėl pirmajame etape joms varžytis su didmiesčių mokslo kalvėmis tenka nevienodomis konkurencinėmis sąlygomis.

Veržėsi diržus

Kad ir šįmet neliktų be pirmakursių, o tai fakultetui reikštų tiesų kelią į susinaikinimą, KTU pateikė prašymą ŠMM dėl priėmimo tvarkos regionams sušvelninimo. Kol kas pakeitimų nėra.

„Reikia suprasti, kad negali visi vadovautis vienodomis taisyklėmis.

Kokybine prasme išimčių aukštosioms regionuose negali būti daroma. Minimalaus balo kriterijus stojant į aukštąją, nesvarbu, kolegiją ar universitetą, privalomas. Bet visoms aukštosioms suvienodinti studentų kvotas neteisinga. Mes pajėgūs surinkti 40 pirmakursių, bet ne per pirmąjį priėmimo etapą“, – įsitikinusi D. Žostautienė.

Studentų skaičius iki šiol lėmė ir finansinę aukštosios mokyklos situaciją – skiriamos lėšos nedaug priklausė nuo vykdomų studijų ir mokslinės veiklos rezultatų. Vadinasi, kuo mažiau studentų grupėje, tuo studijų programa mažiau rentabili ir tuo sunkiau mokslo įstaigai prikviesti dirbti gerus dėstytojus.

Pernai Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas sugebėjo išsilaikyti, nors, pripažįsta dekanė, teko gerokai apkarpyti kaštus.

„Visgi man jau sudėtinga prognozuoti, kad ir šįmet turėsime teigiamą balansą“, – nelengvos situacijos neslepia D. Žostautienė.

Per pastaruosius trejetą metų stojančiųjų į Panevėžio kolegiją sumažėjo penktadaliu, o KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas bando atsigauti po pernykščio nokauto, kai liko be pirmakursių. A. REPŠIO nuotr.

Per pastaruosius trejetą metų stojančiųjų į Panevėžio kolegiją sumažėjo penktadaliu, o KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas bando atsigauti po pernykščio nokauto, kai liko be pirmakursių. A. REPŠIO nuotr.

Išgelbėtų sutartis su valstybe

Kad Aukštaitijos sostinėje pavyks išgyventi KTU fakultetui, jo dekanei vilčių teikia nuo 2019 metais turinti keistis universitetinių mokyklų finansavimo tvarka, kai planuojama įdiegti valstybinių užsakymų ir sutarčių su valstybe sistemą.

„Jei mums pavyktų susitarti, kokių studijų programų reikia Panevėžiui, ir gauti tam finansavimą, nebebūtume priklausomi nuo studentų skaičiaus kaip dabar, o studentams nereiktų mokėti už mokslą“, – pokyčių laukia D. Žostautienė.

Esama studento krepšelio tvarka, dekanės nuomone, iš vienos pusės skatina konkurenciją tarp aukštųjų, išreitinguoja programas pagal patrauklumą, tačiau valstybinių užsakymų sistema leistų sustiprėti regionams.

Renkasi miestą

Jaunuolių pasirinkimą, kur studijuoti, D. Žostautienės teigimu, dažnai nulemia net ne studijų programa ir kokybė, o gerokai elementaresni faktoriai. Vienu tokių dekanė įvardija miesto patrauklumą. O šis tiesiogiai susijęs su karjeros galimybėmis, laukiamu darbo užmokesčiu, laisvalaikio leidimo galimybėmis, savirealizacija.

„Jei pasiteirautume, kur jaunimas nori studijuoti, iš Lietuvos didžiųjų miestų pirmą vietą be konkurencijos užimtų Vilnius. Dar matome tendenciją, kad šioje srityje labai progresuoja Kaunas, ypač tarp besirenkančiųjų technologinius mokslus. Panevėžiui tai nėra gerai“, – pastebi dekanė.

„Kai moksleivių klausiame, kur studijuosite, dažniausiai girdime, kad Vilniuje, Kaune – svarbiausia geografinė pozicija, net ne pati mokykla.“

G. Sargūnas

Jos nuomone, Panevėžio pozicijas labai sustiprintų miesto kaip robotikos inžinerijos centro kryptis. Tačiau jei tą pačią mokymo programą pasiūlytų Vilnius, Kaunas ir Panevėžys, nepaisant, kad studijų kokybė būtų vienoda ir netgi kai kurie dėstytojai tie patys, D. Žostautienės nuomone, geografinė vieta, kaip bebūtų gaila, būsimųjų studentų pasirinkimui turbūt turėtų didesnę įtaką nei aukštosios mokyklos materialinė bazė.

„Iš toliau atvažiavę studentai, pamatę mūsų robotikos laboratoriją, lieka apstulbę ir sako, kad tokią rado tik Panevėžyje. Bet tokių žmonių turime per mažai, kad Panevėžys taptų studentų miestu“, – apgailestauja dekanė.

Išeitis regionui

Neseniai Panevėžyje apsilankiusi KTU laikinoji rektorė Jurgita Šiugždinienė miesto vadovams siūlė svarstyti klasterio variantą, kai regione jėgas suvienija mokslas, verslas ir Savivaldybė. Pasak D. Žostautienės, regionui reikia bendro tikslo ir darbo, kad jis turėtų perspektyvą.

„Investuotojams svarbu ne tik kvadratinio metro kaina ir mokesčiai, bet ir kvalifikuota darbo jėga. Kaunas šitą žaidimą labai smarkiai laimi. Visuose miesto reprezentaciniuose leidiniuose pirmą poziciją užima KTU paruošti inžinieriai“, – atkreipia dėmesį D. Žostautienė.

Kauno, kaip inžinierių ir technologų miesto, kuriamas įvaizdis įsuka uždarą ratą: padeda pritraukti stambių investuotojų, o tarptautinio lygio kompanijų atėjimas studentams yra stiprus postūmis rinktis studijas būtent čia.

Gedimino Sargūno nuomone, pastaruoju metu itin ryškėja besiformuojanti takoskyra tarp aukštojo mokslo Vilniuje, Kaune ir regionuose. ARCHYVO nuotr.

Gedimino Sargūno nuomone, pastaruoju metu itin ryškėja besiformuojanti takoskyra tarp aukštojo mokslo Vilniuje, Kaune ir regionuose. ARCHYVO nuotr.

Didmiesčiams per tuščios kišenės

Kovą dėl studentų prieš didmiesčius jaučiasi pralaiminčios ir regionuose veikiančios kolegijos. Didžiųjų miestų trauka, Panevėžio kolegijos direktoriaus Gedimino Sargūno nuomone, veikia žmones labiau nei poreikis studijuoti konkrečioje aukštojoje.

„Kai moksleivių klausiame, kur studijuosite, dažniausiai girdime, kad Vilniuje, Kaune – svarbiausia geografinė pozicija, net ne pati mokykla“, – atkreipė dėmesį ir G. Sargūnas.

Tokioje situacijoje, anot jo, guodžia, kad Panevėžys irgi yra savotiškas traukos centras mažesnių aplinkinių rajonų jaunuoliams. Iš pernai įstojusiųjų į Panevėžio kolegiją 80 proc. sudarė regiono abiturientai. G. Sargūno teigimu, iš įsidarbinusių absolventų 90 proc. irgi pasilieka regione.

Direktorius pripažįsta, kad vienas iš svarbiausių aspektų renkantis studijas Panevėžyje visgi išlieka ekonominiai išskaičiavimai. Vis dėlto, anot G. Sargūno, daliai jaunuolių kolegija patraukli dėl kurios nors konkrečios – informacinių sistemų, kelių inžinerijos, statybos, kineziterapijos studijų programos. Jie nemato priežasties važiuoti studijuoti į Vilnių, Kauną, jei tą patį išsilavinimą gali gauti Panevėžyje.

Visgi, pasak G. Sargūno, egzistuoja ir trečia studentų grupė. Direktorius juos vadina neapsisprendusiais. Tokie gavę brandos atestatą blaškosi, o pasibaigus priėmimui į aukštąsias susivokia niekur neįstoję ir traukia, kur patogiau.

Panevėžio kolegijoje studijuoja apie 1 300 jaunuolių. Šįmet priėmimą į 19 studijų programų skelbianti kolegija tikisi sulaukti 400 pirmakursių, tai yra tiek pat, kiek ir pernai. Direktorius tvirtina, jog pastaruosius porą metų stojančiųjų skaičius stabilizavosi. Tačiau, palyginti su 2015-aisiais, pirmakursių sumažėjo net 100. Kolegijai tai yra nemažai.

Takoskyra auga

G. Sargūno nuomone, pastaruoju metu itin ryškėja besiformuojanti takoskyra tarp aukštojo mokslo Vilniuje, Kaune ir regionuose. Anot direktoriaus, skiriasi netgi pačių aukštųjų mokyklų misija. Regionuose veikiančioms aukštosioms pirmas keliamas uždavinys turėtų būti patenkinti darbo rinkos poreikius.

„Regionuose svarbiausi poreikiai yra darbo rinka ir mokslo taikomieji tyrimai – tai ir atlieka kolegijos. O fundamentalūs moksliniai tyrimai galbūt svarbu tik atskiruose regionuose“, – įvertino G. Sargūnas.

Profesinio aukštojo mokslo perspektyvą sustiprina ir Seime garsios kalbos apie profesinio magistro studijų įvedimą Lietuvoje – tas yra jau beveik visose ES valstybėse. Šį klausimą Seimas rengiasi svarstyti pavasario sesijoje.

O kaip atrodys aukštojo mokslo Panevėžyje žemėlapis, šiuo metu analizuoja darbo grupė, į kurią po tris savo atstovus yra delegavusios abi miesto aukštosios mokyklos. Savo pasiūlymus darbo grupė rengiasi pateikti jau kovo viduryje.

Komentarai

  • Kažkodėl tikiu, kad robotika turėtų išgelbėti ir miesto aukštąsias, ir atgaivinti patį miestą. Reikia tik daugiau padirbėti Panevėžio įvaizdžio klausimu, ką puikiai daro Kaunas.

    • Atsakyti
  • Jaunuoliu psirinkima kur studijuoti tikrai nulemia ir studiju kokybe. Niekam nepatarciau studijuoti Panevezio KTU. Paskaitu nebuna, dauguma destytoju be kompetencijos, paskaitos vedamos neidomiai, tuscia teorija, jokiu analiziu, palyginimu….. kai kurie destytojai nuskaito skaidres, kuiras veliau persiuncia i el,pastus. Klausimas: tai kam eiti i tokias paskaitas, jei galiu skaidres perskaityti ir namie. Tikria buvo destytoju, atsidavusiu savo darbui, bet dauguma ju buvo atleisti. Panevezio KTU ideali istaiga diplomui gauti, i paskaitas gali neiti, tik pinigus mokek- diplomas bus tavo rankose.

    • JO jo, viena destytoja yra pasakiusiu, kad jiems netiesiogiai yra pasakyta, kad nei vieno studento negali smesti, nes praras pinigus, turi baigti visi istoje. Del kokybes, pritariu, jos ten nera.

      • Atsakyti
  • Lieka tikėtis, kad fakulteto vadovybė komentarus skaito ir išvadas daro.

  • Kolegijoje tokia pati situacija.

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų