-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vykdant vidaus reikalų sistemos pertvarkas, visoje Panevėžio apskrityje nebelieka naro kvalifikaciją turinčių ugniagesių gelbėtojų. Prireikus tokios pagalbos, narai bus kviečiami iš Utenos.
Įkandin pedagogų, streiką skelbia ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai – jie ragina stabdyti prasidėjusias pertvarkas. Sakoma, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas, bet šios reformos palies ir su policijos ar ugniagesių gelbėtojų darbu nieko bendro neturinčiuosius – visoje Panevėžio apskrityje nebelieka ugniagesių gelbėtojų, kurie turi naro kvalifikaciją ir gali atlikti specialius po ledu dingusių ar vandens telkiniuose nuskendusių žmonių paieškos darbus. Prireikus tokios pagalbos, narai bus kviečiami iš Utenos.
Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Algirdas Rudys ramina, kad visose budinčiose ugniagesių gelbėtojų komandose yra bent po du darbuotojus plaukikus, pamokytus padėti skęstantiesiems ir suteikti pirmąją pagalbą.
Tačiau jeigu skęstantysis jau paniro po vandeniu, narų pagalbos teks palaukti kiek ilgiau. Mat artimiausias narų padalinys dabar bus tik Utenoje.
„Panevėžio valdyba apima Panevėžio ir Utenos apskritis, tad narai lieka tik Utenoje. Jeigu reikės ištraukti skenduolį, į bet kurią vietą vyks narai iš Utenos. Taip pasirinkta todėl, kad iš šio miesto panašiu atstumu bus galima pasiekti visas vietoves Panevėžio ir Utenos apskrityse“, – aiškina A. Rudys.
Narų Panevėžio apskrityje, kaip paaiškėjo, nelikę jau nuo šių metų pradžios.
„Ir tikriausiai jų niekas iki šiol nepasigedo“, – spėja A. Rudys.
Ugniagesiai gelbėtojai, baigę specialius narų kursus ir kasmet privalantys atestuotis, tapo tik plaukikais. „Bet nuo to jų atlyginimas nenukentėjo“, – patikino jų viršininkas.
„Narai pasitelkiami tada, kai gelbėti jau nebereikia – tik surasti skenduolį.“
A. Rudys
Anot Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko, tokia reforma – optimizavimo pasekmė. Pradėjus analizuoti, kur būtų galima sutaupyti ir kaip tinkamiau organizuoti darbus, viena iš galimybių buvo atsisakyti narų, mat jų retai kada prireikia.
„Taip, pranešimų, kad skęsta žmogus, gauname nemažai, bet tam yra pasirengę plaukikai, – dėsto A. Rudys. – Ugniagesių gelbėtojų parengimas stiprėja, visus mokome atlikti gelbėjimo darbus vandenyje, todėl kiekviename mieste turėti po narų komandą neracionalu.“
„O nebelikus tam tikrų darbo funkcijų dubliavimo sutaupoma nemažai lėšų, kurias galima panaudoti darbuotojų atlyginimams“, – priduria jis.
Prireikus pagalbos ieškoti skenduolių, narų laukti teks ilgiau, mat visoje Panevėžio apskrityje jų nebelieka – atvyks iš Utenos. ASOCIATYVI P. ŽIDONIO nuotr.
Viršininko aiškinimu, gavus pagalbos pranešimą, kad galbūt skęsta žmogus, svarbiausia yra greitai reaguoti. Ugniagesiai gelbėtojai turi gelbėjimo lentas, yra išmokyti, kaip vandenyje suteikti pagalbą. Net ir įlūžus ledui pirmiausia gelbėti atskubėtų plaukikas.
Tik jeigu žmogus jau būtų panėręs po ledu, plaukikas nerti paskui negalėtų. Paieškoms vandens telkinio dugne, kai reikalingi kvėpavimo aparatai, turėtų būti kviečiami narai iš Utenos.
„Teoriškai išgelbėti žmogų, kuris po ledu išbūna 5–10 minučių, galima, bet praktiškai – labai retai, – tiesiai sako A. Rudys. – Visame pasaulyje tokių sėkmės istorijų vienetai.“
„Narai pasitelkiami tada, kai gelbėti jau nebereikia – tik surasti skenduolį. Taip, tuomet ištraukti skenduolį užtruks ilgiau, bet jo gyvybės išgelbėti jau bet kokiu atveju nepavyks“, – konstatuoja ugniagesių gelbėtojų vadovas.
Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas pasidžiaugė, kad šiuo metu ugniagesių gelbėtojų trūksta nedaug. Lapkritį prasidės nauji ugniagesių mokymai. Viliamasi, kad jau kitąmet pavyks užpildyti laisvus etatus.
Tiesa, ugniagesių gelbėtojų atlyginimai nėra labai viliojantys – jaunas, neturintis patirties, per mėnesį į rankas gali uždirbti apie 750 eurų.
„Šiuo metu darbuotojų trūksta nedaug. Bet reikia įvertinti, kad jų kaita labai didelė – 55-erių metų ar 25-erių metų stažą turinčių ugniagesių turime išties nemažai“, – sako A. Rudys.
