Nedidelis kraujo spalvos plytų mūrinukas Smetonos gatvėje gerai žinomas visiems panevėžiečiams. Čia, NKVD-MVD-MGB būstinėje, 1940–1941-aisiais ir 1944–1956 metais buvo kalinami, tardomi ir žudomi Lietuvos partizanai, kiti sovietų valdžios priešais laikyti žmonės. P. ŽIDONIO nuotr.

Raudonojo teroro vykdytojos

Raudonojo teroro vykdytojos

https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Sovietų saugumo struktūros okupacinei ideologijai Lietuvoje diegti naudojo visas įmanomas represines priemones. Šio tragiško mūsų istorijos laikotarpio liudijimus dabar patikėta sergėti archyvams.

Dar gyva karta, menanti sovietų saugumo siautėjimus pokario chaose. Jos patirtis neatsiejama nuo archyvuose sukauptų šių jėgos struktūrų veiklos okupuotoje Lietuvoje įrodymų.

Didžioji dalis to meto dokumentų nugulė Lietuvos ypatingajame archyve. Būtent ten žinių apie sovietmečio epochos įvykius mūsų mieste ieško ir Panevėžio istorikai.

Ardė iš vidaus

Sovietų Sąjungos saugumo struktūros ne kartą keitė pavadinimus, kito jų pavaldumas. Tačiau, kaip sako Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Juzėnas, jos visada buvo viena pagrindinių sovietinio režimo atramų.

Lietuvoje sovietų represinis aparatas pradėtas diegti po 1940-ųjų birželio 15 dieną įvykusios okupacijos. Sovietai stengėsi sudaryti „savanoriško“ Lietuvos „įstojimo“ į SSRS sudėtį vaizdą, todėl okupacinė valdžia iki Lietuvos aneksijos (iki 1940 metų rugpjūčio) pasinaudojo iki tol veikusiomis Lietuvos valstybinėmis įstaigomis, taip pat ir Valstybės saugumo departamentu bei policija. Pavyzdžiui, sovietinė milicija įkurta dar nepanaikinus Lietuvos policijos – tiesiog joms vadovauti buvo paskirti naujajam režimui palankūs asmenys. Į milicijos gretas buvo priimami tik sovietų valdžiai ištikimi asmenys, darbininkų klasės atstovai su Lietuvos komunistų partijos rekomendacija. Tuo metu dalis nepriklausomos Lietuvos pareigūnų iš policijos buvo atleisti, o likę tarnyboje turėjo perduoti savo patirtį naujiesiems kadrams. „Tad kurį laiką budėjimuose ar kokiose nors sulaikymo operacijose, be policijos pareigūnų, visada dalyvaudavo ir naujieji milicininkai“, – teigia muziejininkas. Praėjus vienuolikai dienų po okupacijos – 1940 metų birželio 26-ąją – Panevėžio milicijos vadu buvo paskirtas Petras Stakys. Tik 1940 metų liepos 29 dienos nutarimu Lietuvos policija buvo pavadinta milicija, vėliau darbininkų ir valstiečių milicija.

Pasak Donato Juzėno, jau 1943 metų pradžioje buvo pradėta sistemingai ruoštis naujai sovietinei Baltijos valstybių okupacijai, ir čia svarbus vaidmuo skirtas NKVD bei kitoms saugumo struktūroms. PB ARCHYVO nuotr.

Pasak Donato Juzėno, jau 1943 metų pradžioje buvo pradėta sistemingai ruoštis naujai sovietinei Baltijos valstybių okupacijai, ir čia svarbus vaidmuo skirtas NKVD bei kitoms saugumo struktūroms. PB ARCHYVO nuotr.

Naudojosi, nors nepasitikėjo

Praėjus vos kelioms dienoms po okupacijos, Lietuvos komunistų partijos vadovas Antanas Sniečkus buvo paskirtas Valstybės saugumo departamento direktoriumi. Šias pareigas jis ėjo apie pusantro mėnesio – iki rugpjūčio vidurio. Ankstesnis VSD buvo palaipsniui reorganizuojamas steigiant naujus skyrius ir priimant naujus, sovietų valdžiai ištikimus darbuotojus. Taigi labai greitai, jau 1940 metų birželio 29 dieną į Valstybės saugumo departamento tiek apskričių, tiek kitus skyrius buvo išsiųsti ištikimi komunistų partijai veikėjai. Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio apygardos viršininku tapo LKP narys, nepriklausomoje Lietuvoje teistas už antivalstybinę veiklą, Jonas Vildžiūnas. Buvęs vadovas buvo pažemintas iki pavaduotojo.

„J. Vildžiūnas savo prisiminimuose yra rašęs, kad labai nepasitikėjo senais kadrais, – pasakoja D. Juzėnas. – Bet nieko nepadarysi – kurį laiką teko su jais dirbti: naujai priimti darbuotojai turėjo iš kažko mokytis.“

Po 1940 metų rugpjūčio 3 dieną Lietuvos aneksijos prasidėjo atviras sovietų valdžios struktūrų, taip pat ir saugumo, kūrimas. LSSR NKVD – Vidaus reikalų liaudies komisariatas – oficialiai įkurtas galutinai panaikinus Valstybės saugumo departamentą 1940 metų rugsėjo 3 dieną.

1941-ųjų vasarį iš SSRS NKVD sudėties išskirta saugumo valdyba ir pertvarkyta į NKGB (Valstybės saugumo liaudies komisariatą). Po Antrojo pasaulinio karo 1946 metais liaudies komisariatai pavadinti ministerijomis, tad NKVD tapo MVD – Vidaus reikalų ministerija, o NKGB – MGB – Valstybės saugumo ministerija. Vėliau 1954-aisiais, praėjus metams po „tautų vado“ Stalino mirties, kova dėl valdžios aukščiausiuose sovietų ešelonuose lėmė pokyčius ir saugumo struktūrose. Jos buvo performuotos į Valstybės saugumo komitetą KGB.

„KGB savo veiklą Lietuvoje nutraukė tik 1991 metų spalį, – ilgus šios organizacijos teroro dešimtmečius primena D. Juzėnas. – Nors Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba iš karto po pučo 1991 metų rugpjūčio 22 dieną paskelbė, kad Sovietų Sąjungos KGB padalinio veikla Lietuvoje nutraukiama, jie čia dirbo dar apie pusantro mėnesio.“

Pirmąją karo savaitę prieš pasitraukdami iš Panevėžio bolševikai užliejo miestą krauju. Tomis dienomis enkavedistų buvo nužudyti trys žinomi gydytojai – Juozas Žemgulis, Stanislovas Mačiulis, Antanas Gudonis, – ir gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė. 1943-ųjų rugsėjo 23 dieną ligoninės kieme atidengtas skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas paminklas jiems atminti, kurį pašventino pats vyskupas Kazimieras Paltarokas. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Pirmąją karo savaitę prieš pasitraukdami iš Panevėžio bolševikai užliejo miestą krauju. Tomis dienomis enkavedistų buvo nužudyti trys žinomi gydytojai – Juozas Žemgulis, Stanislovas Mačiulis, Antanas Gudonis, – ir gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė. 1943-ųjų rugsėjo 23 dieną ligoninės kieme atidengtas skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas paminklas jiems atminti, kurį pašventino pats vyskupas Kazimieras Paltarokas. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Čiuptuvais apraizgė visą šalį

1940 metais kiekvienoje Lietuvos apskrityje buvo sukurta po NKVD skyrių. Toks veikė ir Panevėžyje. Vadovauti skyriams dar stengtasi parinkti lietuvių kilmės viršininkus, tačiau jų pavaduotojais neišvengiamai tapdavo iš Sovietų Sąjungos atsiųsti asmenys – kad patartų, prižiūrėtų ir kontroliuotų situaciją.

D. Juzėno duomenimis, 1941 metų birželio mėnesį NKGB Panevėžio apskrities skyriui vadovavo Petras Murauskas, o pavaduotoju dirbo Sergejus Novikovas. Pirmasis buvo žinomas komunistų partijos veikėjas – dar nepriklausomoje Lietuvoje ne kartą teistas už komunistinę veiklą. Panevėžio apskrities NKVD skyriui vadovavo Borisas Morkovkinas. Jo dešiniąja ranka buvo paskirtas Stanislovas Daugėla.

1941 metų vasario mėnesį sukūrus SSRS NKGB struktūrą, NKVD buvo palikti bendri valstybės vidaus, išskyrus saugumą, reikalai. NKGB atiteko politinės – valstybės saugumo užtikrinimo funkcijos, ji tapo administraciniu atžvilgiu nepriklausoma represine sovietų valstybės institucija.

Vienas svarbiausių sovietų represinių struktūrų veiklos barų pokario metais buvo kova su ginkluotu lietuvių pasipriešinimu. Todėl jau 1944 metais veikė LSSR NKVD priklausęs Kovos su banditizmu skyrius (OBB), vėliau tapęs valdyba. Jo veikla orientuota į kovą su partizanais – būtent OBB vadovavo stribų būriams.

Be minimų skyrių, Panevėžyje veikė ir padaliniai, kurie, anot D. Juzėno, nebuvo atskaitingi apskrities saugumo struktūroms. Kaip kad NKGB–MGB–KGB Lietuvos geležinkelių valdybos Panevėžio stoties poskyris, taip pat vykdęs antisovietinio pasipriešinimo dalyvių areštus.

Beje, sako muziejininkas, pastatas dabartinėje S. Kerbedžio gatvėje (pažymėtas 16-uoju numeriu), kuriame 1944–1959 metais veikė minėta struktūra, tebestovi iki šiol. Jame buvo laikomi ir kankinami vokiečių karo belaisviai, partizanai – ant rūsio sienų yra išlikę įkalintųjų raižyti vardai.

Raudonojo teroro aukų laidotuvės Panevėžyje 1941-ųjų birželį. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ nuotr.

Raudonojo teroro aukų laidotuvės Panevėžyje 1941-ųjų birželį. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ nuotr.

Teroro banga

Sovietų NKVD ir NKGB aktyviai dalyvavo vykdant 1941 metų birželio trėmimus į Sibirą. Be to, jau netrukus, birželio 22-ąją, prasidėjo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos karas. Pirmąją karo savaitę Raudonosios armijos daliniai, NKVD, NKGB ir Lietuvos sovietiniai aktyvistai traukdamiesi į SSRS gilumą vykdė terorą prieš Lietuvos gyventojus.

Pasak D. Juzėno, pirmąją karo savaitę sovietų raudonasis teroras neaplenkė ir Panevėžio. Tomis siaubo kupinomis dienomis prie Cukraus fabriko sušaudyta devyniolika suimtųjų, Panevėžio saugumo rūsyje buvo nužudyti keturi medikai.

„Pirmąją karo savaitę sovietai vykdė terorą prieš Lietuvos gyventojus.“

D. Juzėnas, istorikas

Istoriko teigimu, Antrojo pasaulinio karo metų miesto spaudoje galima aptikti pasakojimus liudininkų, savomis akimis regėjusių bolševikų nusikaltimus.

„Nacių okupacijos metais Lietuvoje šeimininkavo kiti okupantai, – sako D. Juzėnas. – Dalis sovietų Lietuvos NKVD ir NKGB darbuotojų pasitraukė į Sovietų Sąjungos gilumą, kiti žuvo karo pradžioje.“

1941-ųjų birželio pabaigoje minios panevėžiečių rinkosi išlydėti ne tik saugumo nukankintų medikų ir dar trijų sulaikytųjų – buhalterio Antano Čibinsko, geležinkelininko Kazio Šlekio, inžinieriaus Vilhelmo Vaišvilos, bet ir prie Cukraus fabriko nužudytų politinių kalinių. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ nuotr.

1941-ųjų birželio pabaigoje minios panevėžiečių rinkosi išlydėti ne tik saugumo nukankintų medikų ir dar trijų sulaikytųjų – buhalterio Antano Čibinsko, geležinkelininko Kazio Šlekio, inžinieriaus Vilhelmo Vaišvilos, bet ir prie Cukraus fabriko nužudytų politinių kalinių. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ nuotr.

Rengėsi grįžti

Karo metais sovietų saugumas turėjo pasirengti atkurti NKVD struktūras Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Taigi jau 1943 metų pradžioje buvo pradėta sistemingai ruoštis naujai sovietinei Baltijos valstybių okupacijai. NKGB operatyvinės grupės turėjo rūpintis kadrų rezervo telkimu, organizuoti žvalgybinį ir diversinį darbą vokiečių okupuotoje Lietuvos teritorijoje, sekti evakuotus iš Lietuvos žmones, tardyti suimtuosius.

1944 metų liepą Raudonoji armija užėmė Vilnių. Ten iš karto buvo įkurtas NKVD centrinis padalinys ir jam pavaldžios struktūros: milicija, kalėjimai. D. Juzėno priminimu, Stalino laikais kalėjimai priklausė NKVD aparatui. Panevėžio kalėjimas vadintas ketvirtuoju NKVD kalėjimu – čia buvo laikomi politiniai kaliniai.

Tą pačią liepą, 22 dieną, Raudonoji armija įžengė ir į Panevėžį.

„Ir jau kitą dieną, – sako D. Juzėnas, – NKVD ir NKGB operatyvinė grupė pradėjo kurti apskrities skyrių mieste ir kurtis miesteliuose.“

NKVD ir giminingų saugumo struktūrų siautėjimai tęsėsi iki Stalino mirties ir jo kulto žlugimo. Vėliau jų funkcijas perėmė KGB. ARCHYVŲ nuotr.

NKVD ir giminingų saugumo struktūrų siautėjimai tęsėsi iki Stalino mirties ir jo kulto žlugimo. Vėliau jų funkcijas perėmė KGB. ARCHYVŲ nuotr.

Istoriniai įvykiai diktavo naujas užduotis

Antrasis pasaulinis karas, istoriko teigimu, tapo dar vienu lūžio tašku sovietinių saugumo struktūrų veikloje. 1940–1941 metais pagrindinės jų funkcijos buvo vykdyti Lietuvos sovietizaciją ir integraciją į Sovietų Sąjungą, likviduoti vadinamuosius kontrevoliucinius elementus ir organizacijas, kovoti su antisovietiniu lietuvių pogrindžiu ir pan., o karui pasibaigus vienas iš svarbiausių uždavinių – kova su ginkluotu partizaniniu judėjimu ir pogrindine veikla.

Sovietai gerai suprato Lietuvoje įsiplieskusio rezistencinio judėjimo potencialią galią, tad jam užgniaužti telkė visas turimas pajėgas. NKGB – MGB turėjo ir sau pavaldžius kariuomenės dalinius.

Nuo 1944-ųjų iki 1953 metų Lietuvos NKVD – MVD vadovavo generolas majoras Juozas Bartašiūnas. Senas čekistas – net nuo 1918-ųjų, – jis gana ilgą laiką išsilaikė minėtame poste, buvo vienas svarbesnių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui slopinimo, gyventojų trėmimų ir sovietinio genocido organizatorių.

1950–1953 metais pakeitus Lietuvos SSR administracinį teritorinį padalinimą, panaikintos apskritys ir valsčiai. Vietoje jų atsirado rajonai ir keturios sritys (Panevėžys tapo pavaldus Šiaulių sričiai). Dėl to buvo pakeista ir MVD bei MGB struktūra. Be centrinio aparato, buvo įsteigtos MVD ir MGB sričių valdybos – UMVD ir UMGB, o rajonuose – MVD ir MGB rajonų skyriai. Po trejų metų sritys buvo panaikintos.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų