Ratuotų medikų į namus nenori

• Sekundė
• Daiva BARONIENĖ
• Aktualijos
• 2021.11.27 10:00

Panevėžio rajone parengtas planas uždaryti net šešis medicinos punktus kaimo žmones išgąsdino ir papiktino. Rajono žmonės jau pradėjo rinkti parašus reikalaudami neardyti nusistovėjusios sveikatos priežiūros sistemos, tačiau valdžia tokiomis permainomis nepatenkintuosius bando įtikinti, kad pokyčiai jiems bus į naudą.

Šešiuose arčiausiai Panevėžio esančiuose kaimuose – Piniavoje, Dembavoje, Paliūniškyje, Nevėžyje, Uliūnuose ir Šilagalyje jau visai netrukus gali nebelikti medicinos punktų. Planuojama, kad šių vietovių gyventojus aptarnaus į namus leisti vaistų, statyti lašinių, paimti kraujo mėginių bei atlikti kitų medicininių procedūrų atvyksiantys slaugytojai. Visgi tokia vizija rajono gyventojams kelia ne džiaugsmą, o baimę.

Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos parengtas planas uždaryti šešis medicinos punktus įvyks, jei jai pritars Panevėžio rajono taryba. Poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Aušra Indriliūnaitė tikina, kad savo namuose sulauksiantys medikų žmonės esą išloš – jų sveikata bus labiau pasirūpinta. Vyriausiajai slaugos administratorei pritaria ir rajono vicemeras Antanas Pocius bei Panevėžio seniūnijos seniūnas Saulius Skrebė.

O štai šilagališkiai valdžios teiginių apie pagerėsiančią jų sveikatos priežiūrą nenori nė girdėti ir renka parašus reikalaudami kaime palikti stacionarų medicinos punktą. Surinkta jau aštuonios dešimtys parašų, jų žada būti gerokai daugiau. Reikalavimą palikti veikiantį medicinos punktą gyventojai ketina įteikti rajono Tarybos nariams.

„Dar nenusprendėme, ar šiaip įteiksime, ar kokį piketą surengsime, kad labiau į mūsų gyvybinius poreikius būtų sureaguota“, – pripažino ankstesnioji Šilagalio bendruomenės pirmininkė, rajone veikiančio Trečiojo amžiaus universiteto Šilagalio fakulteto dekanė Regina Simokaitienė.

A. Pocius teigia surinkęs statistiką, kuri skelbia, kad per mėnesį kaimų medicinos punktuose apsilanko nuo 20 iki 40 žmonių. „Sekundės“ nuotr.

Renka parašus

R. Simokaitienė teigė, jog apie Šilagalio medicinos punkto uždarymą šio kaimo žmonėms pranešė prieš porą savaičių atvykusi solidi medikų, seniūnijos ir rajono valdžios delegacija. Jau šio susitikimo metu žmonės ėmė priešintis medicinos punkto uždarymui. O kad nuomonė atrodytų dar svaresnė, išlydėjus delegaciją, buvo pradėta rinkti protesto parašus.

„Iš pradžių manėm, kad rašysis tik pagyvenę žmonės, nes tokiems labiausiai reikalingas medicinos punktas. Bet rašosi ir jauni, jie sako, turim mažus vaikus ir senus tėvus, o jiems juk labiausiai ir reikalingas punktas“, – patikino R. Simokaitienė.

Anot jos, nepasitenkinimo parašų lapas pildosi gana greitai, parašų – aštuoniasdešimt, jų bus ir daugiau.

Pasak R. Simokaitienės, šilagališkiai į medicinos punktą bėga susileisti vaistų į raumenis ir į veną, eina matuotis spaudimo, kai reikia, jų daktarytė paima kraujo analizėms, ji organizavo ir skiepijimą nuo kovido.

„O delegacija mums aiškino, kad po pertvarkos pati daktarytė atvažiuos pas mus į namus. Bet kam to reikia? Mes irgi juk turime judėti, išeiti iš namų, rūpintis savimi, kol dar pajėgiame. Kam mus izoliuoti?“ – savo, o ir kitų mintis, surašytas prieštaraujant medicinos punkto uždarymui, išsakė šilagališkė.

Ji teigė, kad nebelikus medicinos punkto, jo vietoje reiks rengti šarvojimo salę.

„Panaikinus punktą, tikrai greičiau mirti pradėsime“, – argumentavo R. Simokaitienė.

Stebisi, kodėl nesidžiaugia

Panevėžio seniūnijos seniūnas Saulius Skrebė stebėjosi, kaip žmonės nesupranta, kad geriau mediko sulaukti namuose nei pačiam, juolab ligotam, pas jį kulniuoti.

„Džiaugtis turėtų tokią žinią išgirdę“, – patikino seniūnas.

Jis teigė, jog kaimų medicinos punktai sulaukia labai nedaug lankytojų, o juose dirbantys medikai, kurių laikas išties brangus, belaukdami, kas kada pasirodys, prabūna be darbo.

„O juk išlaikyti kiekvieną tokį punktą kainuoja nemažai pinigų, mokamų visų mokesčių mokėtojų“, – aiškino S. Skrebė.

Seniūnas patikino, kad stacionarių medicinos punktų neliks ten, kur dirba vien slaugytojos. Tose seniūnijos, o ir viso rajono vietose, kur dirbama gydytojų, ambulatorijos ar kitaip pavadintos medicinos įstaigos gyvuos, priiminės pacientus. Pasak jo, minimų šešių vietovių, kuriose planuojama uždaryti medicinos punktus, gyventojams ir taip tenka pas gydytojus vykti į Panevėžyje esančią rajono polikliniką.

„O slaugytojų paslaugas pacientai gaus ir toliau“, – užtikrino S. Skrebė.

Kaip pavyzdį, kur medicinos punktą pakeitė į namus atvykstantis medikas, jis pateikė Šilų miestelį. „Žinau, kad tenykščiai žmonės irgi buvo sunerimę, kaip gyvens be medicinos punkto, o dabar, kiek žinau, visi patenkinti, kad pas juos į namus atvyksta felčeris“, – kalbėjo seniūnas.

Statistika gyventojų neįtikina

Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius teigė, jog būtent jam tenka būti delegacijos, pristatančios permainas medicinos punktus keičiant ratuotais medikais, nariu. Į tokius susitikimus A. Pocius teigia vykstantis surinkęs statistiką, kuri skelbia, kad per mėnesį kaimų medicinos punktuose apsilanko nuo 20 iki 40 žmonių.

„O tai labai menkas skaičius. Ne viena slaugytoja mums sakė, kad baigia akis pražiūrėti žvelgdama pro langą ir laukdama, kad kas ateitų“, – teigė mero pavaduotojas.

Vicemeras tvirtino ir savo akimis matęs žmonių nelankomą, net voratinkliais apėjusį tokį punktą, tačiau kur toks esąs, neatskleidė.

Anot A. Pociaus, šalies patirtis rodo, kad medikus įsodinus į automobilius, darbo jiems padaugėja net iki septynių kartų – žmonės ima dažniau juos kviestis vienai ar kitai medicininei paslaugai atlikti.

„Suprantu, kad žmonės, ypač vyresnieji, pripratę, kad jų kaime yra punktas. Jiems smagu žinoti, kad kada panorėję galės į jį nueiti, tikėtina, kad jame susitiks kaimyną, kurio seniai nematė, šnektels. Bet tai jau socialinė, ne medicinos sritis“, – svarstė A. Pocius.

Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos parengtas planas uždaryti šešis medicinos punktus įvyks, jei jai pritars Panevėžio rajono taryba. P. Židonio nuotr.

Slaugytojai darbą išsaugos

Panevėžio rajono poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Aušra Indriliūnaitė pripažino, kad nuvažiavus į kaimus ir užsiminus, kad medicinos punktus planuojama uždaryti, o žmonėms paslaugas teiks į namus atvykstantys slaugytojai, sulaukiama nemenko pasipiktinimo.

„Iš tiesų medicinos punktuose aptarnaujami tik tie gyventojai, kurie yra prisirašę prie Panevėžio rajono poliklinikos, yra joje dirbančių gydytojų pacientai. Bet gana dažnai susiduriame, kad garsiausiai medicinos punktų uždarymui priekaištauja tie, kurie nėra šios poliklinikos pacientai ir kurių medicinos punktų slaugytojos net nepažįsta“, – įsitikinusi A. Indriliūnaitė.

Ji patikino, kad nė viena medicinos punkte dirbanti slaugytoja po pertvarkos be darbo neliktų, ir toliau namuose lankytų žmones.

„Paslaugas gyventojai tikrai gaus, tad vien dėl medicinos punktų sienų kautis jie neturėtų“, – įsitikinusi vyriausioji slaugos administratorė.

Nėra patenkinti

Pakalbinome Šilų, kuriuose nebeliko medicinos punkto, bendruomenės pirmininkę Reginą Turulienę. Teiravomės, ar tokia pertvarka – į gera?

R. Tarulienės teigimu, pasikeitusia tvarka žmonės nesiskundžia, tačiau ir ji pati, ir kiti Šilų gyventojai nepatenkinti, kad medicinos punktas panaikintas net nepaklausus jų nuomonės.

„Jaučiamės esantys kvailio vietoje. Prieš rinkimus kiek visko žada, kaip gražiai čiulba, o išrenki valdžią, tai toji daro ką nori, net neatsiklausia vietos gyventojų“, – rėžė R. Tarulienė.

Anot jos, saugiau gyventi žinant, kad kaime yra medicinos punktas. Bendruomenės vadovės nuomone, už medicinos punktus žmonės kaunasi ir bijodami prarasti saugumą, stengdamiesi išsaugoti stabilumą.

• Sekundė
• Daiva BARONIENĖ
• #medicinos punktai
• #mobilios komandos
• #Panevėžio rajonas
• #Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika
• #Sveikata
• #sveikatos priežiūros sistema