BNS nuotr. Seimo narė Rasa Juknevičienė.

Rasistiniai pasisakymai užtraukė gėdą

Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vašingtone viešinti Seimo narė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Panevėžio miesto skyriaus pirmininkė Rasa Juknevičienė atsidūrė dėmesio centre. Tik ne dėl savo nuveiktų darbų, o per ilgo liežuvio.

Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje politikė, dalindamasi įspūdžiais iš Vašingtono, leptelėjo, kad Amerikoje benamiai praktiškai visi juodaodžiai ir toks gyvenimo būdas jiems priimtinas: „Atsikėliau anksčiau ir už tuos, kurie miega tiesiog gatvėje. Vėl kas nors apkaltins, bet, deja, tik juodi. Atrodo, kad jiems toks gyvenimo būdas visai patinka. Bunda linksmi“, – rašė R.Juknevičienė.

Politikė tuoj pat buvo apkaltinta rasizmu ir nejautrumu. Konservatorė netrukus ištrynė dalį savo įspūdžių, kur minimi juodaodžiai, tačiau kažkas iš “Facebook” vartotojų dar spėjo parlamentarės pasisakymus persiųsti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Tiesa, didelė dalis internautų palaikė R. Juknevičienę už jos atvirumą ir drąsą.

Suskubo atsiprašyti

Vis tik šiandien parlamentarė savo “Facebook” sienoje atsiprašė už savo žodžius, teigdama, kad nenorėjo nieko įskaudinti ar sukelti bereikalingas diskusijas ir susipriešinimą.

“Mano įrašui Facebooke apie ankstyvą rytą Vašingtone tikrai pritrūko politkorektiškumo. Dėl to nesiginčiju. Atvirkščiai, jei mano žodžiai sukėlė tiek nemalonių jausmų, diskusijų, susipriešinimo, tai tikrai atsiprašau. To nesiekiau ir net minčių nebuvo kilę.
Tačiau niekada nebuvau, nesu ir nebūsiu rasiste. Toks kaltinimas yra neteisingas ir, beje, jam taip pat toli iki politkorektiškumo”, – rašė R. Juknevičienė.

Toliau politikė aiškino, kad pasisakymas, jog tarp juodaodžių – didžiausia socialinė atskirtis ir benamystė – ne iš piršto laužti.
“Socialinė atskirtis yra didelė pasaulio bėda. Ji ne tik pas mus. Socialinė atskirtis ir JAV yra didelė, tai jokia paslaptis. Apie tai yra daugybė mokslininkų tyrimų, sprendimų ieško visos vyriausybės. Mokslininkai sako, kad niekur nedirbančių tėvų pavyzdys perduodamas iš kartos į kartą. Sutinku, kad tai visų rasių, visų lyčių bėda. Tačiau po jokiu politiniu korektiškumu nepaslėpsi, kad tarp “black population”, kaip patys amerikiečiai, beje, vadina, atskirtis yra didžiausia. Dešimtimis procentų didesnė, nei tarp visų amerikiečių.
Prezidentas Barakas Obama atėjo į Baltuosius rūmus, keldamas socialinės atskirties klausimus. Afroamerikiečių arba “black population” (neversiu į lietuvių kalbą) atskirtis jam taip pat labai rūpėjo. Nežinau tikslios statistikos, bet ji kiek sumažėjo. Tačiau dar toli iki darbų pabaigos. Mums, beje, socialinių atskirčių baruose taip pat labai daug reikės nuveikti.
Todėl “Don’t be afraid to see, what you see”, kaip sakė Ronald Reagan. Politkorektiškumas niekada nebuvo mano savybė. Bet reikia neužsimiršti, kad esi ne toks, kaip visi kiti Facebooko platybėse. Bandysiu”, – teisinosi rasizmo skandalo sūkuryje atsidūrusi Seimo narė.

Neatsakingas žvilgsnis

Tuo tarpu žmogaus teisių gynėjai kritiškai pasisako apie konservatorės socialiniame tinkle parašytą komentarą apie benamius. Kritikai sako, kad parlamentarės pastabos yra neapgalvotos ir nejautrios.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų koordinatorė Kristina Normantaitė sakė, kad R.Juknevičienė atkreipė dėmesį į dvi svarbias problemas JAV – benamystę ir rasinę atskirtį, tačiau komentare pritrūko įsigilinimo į socialinių problemų priežastis ir atsakingo požiūrio į komunikaciją.

„Toks paviršutiniškumas benamystę įvardinant gyvenimo būdu, kuris „patinka“ ir bendresne prasme kalbant apie rimtas socialines ir žmogaus teisių problemas yra neapgalvotas ir nejautrus“, – pastebėjo ji.

Šiemet vietos valdžios atstovų paskelbta statistika rodo, kad juodaodžiai JAV sostinėje Vašingtone sudaro 71 proc. benamių, 23 proc. yra baltieji. K.Normantaitės turimais tyrimų duomenimis, JAV 45 proc. benamių yra juodaodžiai ar ispanų kilmės asmenys.

„Tačiau tai yra ne asmeninio pasirinkimo, o skurdo padarinys. Rasinė segregacija, diskriminacija darbo rinkoje ir kitose gyvenimo srityse užkerta kelią nemažai daliai amerikiečių siekti išsilavinimo ar gauti gerai apmokamą darbą bei socialines garantijas. Negana to, didelė benamių dalis yra karo veteranai, kuriems sugrįžus iš tarnybos nebuvo suteiktos socialinės garantijos, ir jie iki šiol kenčia nuo potrauminio streso sindromo“, – pastebėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė.

Tai jau ne pirmas atvejis, kai politikė kenčia dėl per ilgo savo liežuvio. Prieš trejus metus lankydamasi Vašingtone R.Juknevičienė sulaukė kritikos dėl savo pasisakymo apie oro uoste besimeldusį musulmoną.

„Laukiu sodinimo į lėktuvą Vašingtonas – Frankfurtas. Priešais mane jaunas vaikinas meldžiasi atsisukęs į Meką. Viskas gerai turbūt, bet mintys kylą įvairios”, – tada rašė parlamentarė.

Kai kurie žmogaus teisių ekspertai tokį pasisakymą įvertino kaip religinę diskriminaciją ir paragino politikę atsiprašyti musulmonų bendruomenės.