Respublikinė Panevėžio ligoninė. P. Židonio nuotr.

Rankos lūžį pasiūlė gydytis pačiai

Rankos lūžį pasiūlė gydytis pačiai

Koronaviruso pandemijai guldant į ligos patalą vis daugiau žmonių, sergantieji kitomis ligomis guodžiasi nesulaukiantys medikų pagalbos.

Neįleido į ligoninę

Jauna panevėžietė, lūžus rankai, net du kartus bandė patekti į Respublikinės Panevėžio ligoninės priimamąjį, tačiau abu kartus iš jo buvo išprašyta. Mat dar ir šlapimo takų uždegimą besigydanti moteris karščiavo. Ji pasakoja priimamajame išgirdusi pribloškiantį patarimą – rankos lūžį gydytis pačiai. Respublikinės Panevėžio ligoninės administracija neneigia buvus minimą incidentą, tačiau tvirtina, kad tokių priemonių imamasi siekiant apsaugoti ligoninės personalą bei kitus pacientus.
Kaip pasakojo 24-erių Katrina, nenorėjusi viešinti savo pavardės, praėjusį penktadienį besidarbuodama sode patyrė rankos traumą. Prieš pusmetį jai jau buvo lūžęs delnakaulis, tuomet medikai perspėję, kad lūžio vietą reikia pasaugoti, nekelti traumuota ranka sunkių daiktų. Rankai seniai sugijus, užsimiršusi Katrina sodo namelyje sumanė perstumdyti baldus.
„Vakare ranka pradėjo smarkiai tinti ir skaudėti. Supratau, kad būsiu vėl susilaužiusi delnakaulį toje pačioje vietoje. Draugas tą patį vakarą nuvežė į Panevėžio ligoninės priimamąjį“, – pasakojo Katrina.
Prie ligoninės įrengtame poste pamatavus temperatūrą, termometras parodė daugiau kaip 38 laipsnius. Čia dirbusioms slaugytojoms mergina pasisakiusi, kad vakarais jai kartais pakyla temperatūra, mat šiuo metu gydosi šlapimo takų uždegimą. Spalio pabaigoje, kai tik pradėjo karščiuoti, darytas COVID-19 testas buvo neigiamas.

„Išgirdau, kad nieko neatsitiks, jei ir blogai sugis. Atseit ir po mėnesio gal dar bus galima atstatyti ranką. Tas „gal“ mane šokiravo.“

Katrina

„Tuomet išgirdau, kad manęs nepriims. Liepė gydytis namuose, gal per kelias dienas skausmas ir tinimas atlėgs“, – medikų požiūris pribloškė panevėžietę. Grįžus namo skausmas tik dar labiau stiprėjo, ranka iki pat alkūnės sutino, pamėlynavo, tapo nebevaldoma. Anot Katrinos, net ir ne medikui buvo matyti, kad ranka lūžusi. Pakreipusi ranką, ji netgi jautė, kaip lūžio vietoje juda kaulai. Visą naktį prasikankinusi panevėžietė ryte išsikvietė taksi ir vėl atvyko į ligoninės priėmimo skyrių melsti pagalbos.
„Vėl pasikartojo tas pats scenarijus. Tik dabar viena iš darbuotojų bent nuėjo į ligoninę paklausti, ar gali mane kuris nors daktaras priimti. Man liepta paeiti toliau už kampo, nes neva visi simptomai rodo, kad sergu COVID-19, galiu užkrėsti kitus“, – pasakojo Katrina.

Atsimušė kaip į sieną

Maždaug po penkiolikos minučių grįžusi darbuotoja ir vėl pakartojo tą patį, ką skausmą kenčianti Katrina jau buvo girdėjusi, – ligoninėje jos ištinusios ir pamėlusios rankos neapžiūrės. Katrina paprašė bent jau imobilizuoti ranką, kad lūžę kaulai sugytų teisingai.
„Išgirdau, kad nieko neatsitiks, jei ir blogai sugis. Atseit ir po mėnesio gal dar bus galima atstatyti ranką. Tas „gal“ mane šokiravo. Paprašiau nors išrašyti nedarbingumo pažymėjimą, išgirdau tik tai, kad daktarais jie tikrai nerizikuos“, – paskutinį pokalbį ligoninės kieme pamena Katrina.
Nesulaukusi pagalbos ligoninėje, pirmadienį ji paskambino į Panevėžio miesto polikliniką, kur dirba šeimos gydytoja. Čia išgirdo, jog pirmiausia turėtų paskambinti Karštąja linija ir užsiregistruoti atlikti koronoairuso testą. Tačiau ir čia panevėžietė atsimušė tarsi į sieną, mat temperatūros jau nebeturėjo, o kitų peršalimo ligos požymių taip pat nejautė.
„Pasakė, kad testui manęs negali registruoti, nes neatitinku požymių. Bandžiau aiškinti, kad be to testo manęs nepriima į ligoninę su lūžusia ranka. Tuomet išgirdau, kad pati ligoninė turėtų PGR testą padaryti“, – pasakojo mergina.
Netekusi vilties sulaukti pagalbos, savo istoriją ji paviešino ir socialiniame tinkle. Katrina teigia sulaukusi įvairiausių atsiliepimų: vieni negalėjo patikėti, kad taip gali būti, kiti piktinosi, jog,, be koronos, medikai kitų ligų nebegydo. Dar treti siūlė išgerti vaistų nuo temperatūros ir tada vykti į ligoninę. Taip pat nemažai žmonių pasidalino savo istorijomis, kai jie ar jų artimieji irgi nesulaukė medikų pagalbos.
„Supratau, kad ne aš viena atsidūriau tokioje situacijoje. Baisiausia, jog poliklinika ir ligoninė viena nuo kitos stumdo kaip kokį šunį ir niekas realiai negali padėti. Tai kur tokiais atvejais sulaukti pagalbos?“ – guodėsi Katrina.
Jau visa savaitė, kai, nepatekusi pas medikus, panevėžietė kenčia pamėlynavusios, sutinusios ir negydomos rankos skausmą.

Motyvuoja pasielgę teisėtai

Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis teigė, kad jų medikai pasielgė teisingai ir teisėtai, nepriimdami karščiuojančios pacientės. Apsaugos postas, kuriame tikrinama visų ateinančiųjų temperatūra, pildomas klausimynas, pasak V. Riaubiškio, pastatytas ne šiap sau. Taip valdomi pacientų srautai ir apsaugomas ligoninės personalas bei pacientai nuo galimo COVID-19 užkrato.
„Jeigu žmogus turėjo temperatūros ir trauma nebuvo tokia, dėl kurios visi turėjo mesti darbus ir susitelkti tik prie šios pacientės, į ligoninę ji buvo neįleistas teisėtai. Suprantame, kad karantino metu patekti pas medikus yra gerokai sudėtingiau, bet tik taip galime apsaugoti savo personalą ir kitus pacientus“, – aiškino V. Riaubiškis.
Jo teigimu, pagal dabar galiojančius sveikatos ministro įstatymus tokio pobūdžio traumas turi gydyti pirmosios grandies medicinos įstaigos, tai yra šeimos gydytojas. Pacientė pirmiausia turėjo kreiptis į savo šeimos gydytoją, o ši nusiųsti pasidaryti COVID-19 testą. Kai jau žinomas jo atsakymas, sprendžiama dėl medicinos paslaugų suteikimo saugumo.
„Šeimos gydytojui padarius rentgeno nuotrauką, matyti, kokio pobūdžio trauma yra. Jeigu tik skilęs kaulas, pati poliklinika gali įdėti įtvarą, niekur to žmogaus nestumdydama. O jeigu trauma rimtesnė, žmogus siunčiamas pas mus specialisto konsultacijos. Ligoninėje teikiama antrinė ir tretinė pagalba – tokia, kurios negali suteikti pirminė grandis“, – vardijo V. Riaubiškis.
Anot ligoninės atstovo, jei žmogus patyrė rimtą traumą, net ir tuo atveju, kai kyla įtarimų, jog serga koronavirusu, pagalba jam būtų suteikta skubiai.
„Jei būtų atviras lūžis, niekas jo nevarinėtų, mūsų ligoninėje būtų suteikta skubi pagalba. Šiuo atveju pacientę turėjo priimti šeimos gydytojas. Tikiu, kad paprasti žmonės, kol nesusiduria su tokiomis situacijomis, gali nežinoti, kur pirmiausia reikia kreiptis, bet šeimos gydytojai turi mokėti šią tvarką kaip „Tėve mūsų“, – tvirtino V. Riaubiškis.

Skubi pagalba – tik ligoninėje

Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas nustebo išgirdęs, kad pacientei nebuvo suteikta skubioji pagalba ligoninėje. Jo teigimu, jeigu įtariamas lūžis, priimti ligoninė privalanti, net jei pacientė karščiavo.
„Būtinoji pagalba teikiama tik ligoninėje. Jeigu žmogui sloga ar bet kuri kita liga, turi apžiūrėti šeimos gydytojas, paskirti COVID-19 testą ir tada spręsti dėl tolesnio gydymo. Bet kai įtariamas rankos lūžis, mes negalime tokio paciento tinkamai priimti, nes poliklinika net neturi rentgeno“, – ligoninės pozicija stebėjosi K. Valantinas.
Pasak poliklinikos direktoriaus, visais atvejais lūžius patyrę pacientai nukreipiami į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Be rentgeno tyrimo šeimos gydytojas negali įvertinti, ar tai tik stiprus sumušimas, ar kaulo skilimas, ar lūžis.
„Kai lūžis atviras arba lūžę didieji kaulai, galima matyti ir be rentgeno, bet dėl smulkių kaulų, pavyzdžiui, riešo ar delnakaulio, kurie dažniausiai ir lūžta žmogui griuvus, šeimos gydytojas be rentgeno nepasakys, ar kaulas skilo, ar lūžo. Todėl visais atvejais žmogus siunčiamas į ligoninės priėmimo skyrių. Suprantu, kad ligoninė turi daug darbo, bet šiuo atveju pagalba žmogui turėjo būti suteikta ligoninėje“, – įsitikinęs K. Valantinas.

 

Komentarai

  • O tai kas nors imsis priemonių prieš tuos kas tada budėjo?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų