Ramygalai įžiebė viltį

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Aktualijos
• 2020.06.17 17:07

Prieš daugiau nei dešimtmetį šalia Ramygalos įkūrus pramonės parką vietoje čia žadėto verslo lopšio iki šiol plyti tuščia pieva. Vietinius seniai stebina, kad daugiau nei 4 mln. eurų investicija į teritoriją greta judraus kelio „Via Baltica“ niekam nereikalinga. Visgi rajono Savivaldybė teigia jau matanti prošvaisčių, kad netrukus ir Ramygaloje ledai pajudės.

Ramygalietis Vincas pasakoja, jog kai už europinę paramą kūrėsi daugiau nei 12 ha užimantis pramonės parkas, miestelio žmonės tikėjosi, jog čia ateis investuotojai, vietiniai turės darbo, nereikės jiems važinėti kitur. Bet jau gana greitai paaiškėjo, kad ne viskas taip paprasta, kaip planuota. Dabar, anot Vinco, dauguma jau užmiršę šį paprastą ganyklą primenantį pramonės parką ir vilčių kada nors čia dirbti nebepuoselėja.

„Daug milijonų sukišta į plyną lauką, bet čia nieko nėra, apžėlę, net ir tvoras nuardė. Paliko tik apleistą žemės gabalą“, – stebisi ramygalietis.

Vietinis sako, kad toks įspūdis, jog dirbta tik dėl darbo ir pinigams panaudoti. Prieš keletą metų maždaug dešimtyje arų pramonės parko ramygaliečiai netgi augino bulves – žmonės tam buvo gavę leidimą.

Ramygalos seniūnas Valdas Chirv tikisi, kad visgi ateis laikas, kai vietiniai į vadinamąjį pramonės lopšį eis ne savo bulvių ravėti, o užsidirbti.

Nors kol kas jo vaizdas tokių lūkesčių nekelia – parkas apžėlęs žole, o ir metalo segmentų tvoros nebėra. Dalį jos nuardė ilgapirščiai, dalis – išgelbėta ir perduota Ramygalos gimnazijai.

Visgi, pasak seniūno, Ramygala gavo naudos iš šio objekto: miestas buvo dujofikuotas, netgi dabar naudoja vandenį, iš kurio pašalinta geležis.

Pirmas rimtas žingsnis

Ramygalos pramonės parkas padalytas į keturis sklypus ir jie verslininkams išnuomoti dar 2015 m.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Eugenijaus Lunskio teigimu, tris iš jų 80-iai metų išsinuomojo bendrovė „Naudingas plotas“, o vieną – vietos ūkininkas. Pasak direktoriaus, per metus rajono Savivaldybė iš parko nuomos mokesčio biudžetą papildo maždaug 3,5 tūkst. eurų.
E. Lunskis tvirtina, kad parke jau randasi pirmieji jam gyvybę žadantys ženklai. Karantino metu nuotoliniu būdu buvo pristatytas projektas, kurį planuojama įgyvendinti viename iš sklypų, išsinuomotame vietos ūkininko. Jame numatytos automatinės benzino kolonėlės ir žemės ūkio technikos prekybos aikštelės.

„Mes džiaugtumėmės, jei kažkas pajudėtų“, – sako E. Lunskis.

Pasak jo, dėl to, jog niekas pramonės parke nevyksta, netgi svarstyta nutraukti sutartį su didžiąja nuomininke, tačiau manoma, kad jei ginčas persikeltų į teismą, rajono Savivaldybė vargu ar turėtų perspektyvų.

„Per septynerius metus nuomininkei nieko nepadarius, galbūt pavyktų nutraukti sutartį, bet tai ginčo, įrodinėjimo dalykas. Sudėtinga pasakyti, kaip teismai nutartų“, – svarsto administracijos direktorius.
Kodėl Ramygala pasirodė esanti nepatraukli investuotojams, E. Lunskis sako nežinantis.

Pašonėje konkurentas

Didžiosios Ramygalos pramonės parko nuomininkės nekilnojamojo turto realizavimo bendrovės „Naudingas plotas“ vadovas Arnas Sruoga tvirtina, jog išsinuomotiems trims sklypams tebeieškoma investuotojų. Jo nuomone, esminė tokio štilio priežastis – darbuotojų trūkumas Ramygaloje.
„Sunkiai kažkas domisi. Greičiausiai dėl demografinės padėties“, – sako A. Sruoga.
Kita priežastimi, kodėl investuotojams nepatraukli plyno lauko investicija, vadovo manymu, gali būti ir tuščių patalpų gausa.

„Galbūt nesiima plyno lauko investicijų tose vietose, kur yra daug tuščių patalpų. Jas galima nusipirkti jau pastatytas, ir galbūt gerokai pigiau, nei statytis naujas. Tačiau čia tik prielaidos“, – svarsto A. Sruoga.
Anot jo, Ramygalos pramonės parkui didelis konkurentas – vos už keturių dešimčių kilometrų Panevėžyje, J. Janonio gatvėje veikianti laisvoji ekonominė zona.
„Ramygalos parkas neturi laisvosios ekonominės zonos statuso ir čia negalima suteikti visų tų lengvatų, kurias turi LEZ“, – sako A. Sruoga.

Nesėkmių ruožas

Su investuotojais Ramygalai išties nesiseka. Prieš daugiau nei dešimtmetį atidarius pramonės parką, maždaug po metų atsirado pirmoji kregždė – sklypą išsinuomojo bendrovė „ASP-BEDD productions“, ketinusi užsiimti medienos perdirbimu laboratorinių gyvūnų kraikui gaminti. Tačiau investuotojai, rajono Savivaldybei palikę per 90 tūkst. eurų skolos, dingo, o vėliau – ir bankrutavo. Ramygala buvo susidomėjęs ir didžiausias Baltijos šalyse pieno gamintojų kooperatyvas „Pienas LT“, tačiau ir tas galop pasirinko Kauno LEZ. Jo atstovai tuomet kooperatyvo pasirinkimą aiškino net keletu priežasčių. Viena jų ta, kad Panevėžio rajono savivaldybė turėjo skelbti žemės nuomojimo aukcioną, laukė kitos procedūros, o įmonę spaudė paramos gavimo terminai. Be to, kooperatyvas būtų turėjęs prisiimti papildomų organizacinių darbų – būtų tekę rūpintis elektros tinklų galingumo didinimu.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• #Panevėžys
• #pramonės parkas
• #Ramygala
• #Verslas