-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Už kilometro nuo Ramygalos, važiuojant Pašilių kaimo link, stūkso paminklinis akmuo, skirtas 1970 metais šioje vietoje numelioruotam milijoniniam šalies laukų hektarui. Jei ne įrašai dviejose rudose nuorodose, būtų galima pagalvoti, kad plačiašakių eglių ir svyruonėlių beržų apsupty esantis akmuo žymi išties reikšmingą ir svarbų įvykį – kovotojų žūties vietą.
Už kultūros paveldą atsakingo Panevėžio rajono savivaldybės specialisto Skirmanto Vertelkos duomenimis, ant daugiau nei prieš pusšimtį metų pastatyto akmens iš pradžių buvo primontuotos metalinės raidės, bylojusios apie jo išskirtinumą. Tačiau spalvotųjų metalų supirkimo karšligė lėmė, kad dabar ant akmens pritvirtinta tik šlifuoto akmens plokštė su iškaltu užrašu.
„Čia, Panevėžio rajono buvusio Pašilių kolūkio Gudelių žemių melioravimo objekte, 1970 m. perduotas naudojimui pirmas Lietuvoje milijoninis žemių hektaras.“
Toks akmuo stūkso netoli melioracijos griovio, šiuo metu pilno vandens.
Šis melioraciją išaukštinantis akmuo įtrauktas į Panevėžio rajono lankytinų gamtos ir paveldo objektų maršrutą. Tame pačiame sąraše – Bučių ir Naujamiesčio ąžuolai, Bernardo Bučo skulptūra „Nevėžis“, Upytės dvaro svirnas bei amatų centras, Alančių dvaro sodybos liekanos, Daniliškio liepų alėja bei buvusio Kazokų tilto per Nevėžį liekanos. Visi šie objektai pažymėti dėmesį atkreipiančiomis nuorodomis.
Ar tokių paveldo objektų sąraše vertas būti ir akmuo, žymintis melioravimo vajų, S. Vertelka teigė nesiimantis spręsti.
„Tai ne mano valia ir ne mano kompetencija vertinti, tai sprendžia Vertinimo taryba“, – komentavo rajono paveldosaugininkas.
Paveldo objektu Panevėžio rajone pripažintas akmens, žymintis milijoninį melioruotą hektarą. G. Kartano nuotr.
S. Vertelka teigia duomenų apie milijoniniam melioruotam hektarui skirtą akmenį nerinkęs, tai darė jo pirmtakai rajono Savivaldybės specialistai. O jų surinkta medžiaga byloja, kad 1949 metais buvusi įkurta Panevėžio melioracijos valdyba – seniausia Lietuvoje. Tikėtina, kad įvertinus krašto melioratorių nuopelnus, šalia Ramygalos 1970 metais ir pastatytas paminklinis akmuo.
Atidengti šio laukų riedulio tuomet atvyko pats tuometės Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius, o tai reiškė – visos šalies vadas Antanas Sniečkus.
Apie šio akmens atidengimą, A. Sniečkaus ir jo gausios palydos atvykimą į Ramygalos-Pašilių tarpukelį rašė to meto spauda.
Iškilmingoje ceremonijoje pabrėžta, kad iki melioracijos darbų didžiąją Gudelių žemės masyvo dalį apėmė Bartkynės raistas. Jį nusausinus, žemė bus dirbama ir pradės duoti vaisių. Pasigirta, kad vienos šlapiausių teritorijų Lietuvoje – 157 hektarų Gudelių žemės masyvo – sausinimo darbus Panevėžio melioratoriai baigė trim mėnesiais anksčiau numatyto termino.
Akmens atidarymo dieną skelbta, esą buržuazinėje (suprask – nepriklausomoje) Lietuvoje numelioruota tik 12 tūkstančių hektarų, o per 25-erius sovietinės Lietuvos gyvavimo metus socialistinio lenktyniavimo nugalėtojai melioratoriai numelioravo milijoną hektarų. Tąjį milijoninį hektarą kaip tik ir žymi paminklinis akmuo, pastatytas laukuose netoli Ramygalos.
Anot 1970-ųjų spaudos, Panevėžio rajone atidengiant paminklą melioracijai, A. Sniečkus už gerą darbą apdovanojo Pašilių kolūkio vadovą, o pats A. Sniečkus ta proga buvo perrištas juosta, kurioje išaustas skaičius –1 000 000. Taip pagerbtas šalies komunistų partijos lyderis pareiškė, kad sparčiai melioruoti laukus iš Lietuvos turi mokytis visos valstybės.
