Rajono vadovai dedasi neregiais

Rajono vadovai dedasi neregiais

Panevėžio rajono savivaldybę toliau krečia Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai. Antradienį STT pradėtas tyrimas dėl galimos korupcijos Savivaldybėje jau išaiškino šešis įtariamuosius.

Įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu pateikti trims Savivaldybės ir trims privačios bendrovės darbuotojams. Visiems pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

„Sekundės“ žiniomis, šioje istorijoje kyšo bendrovės „Panevėžio melioracija“ ausys. Jos akcininkas Panevėžio rajono meras tikina iki tol nieko neįtaręs.

Į teisėsaugos akiratį pateko Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistai Antanas Berežanskis ir Algis Dzikas bei Vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Čereškienė.

Pirmieji du apklausti, R. Čereškienė buvo sulaikyta dviem paroms. Papildomai apklaustas ir Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.

Be Savivaldybės specialistų, įtarimai pateikti ir trims vienos įmonės darbuotojams. Visiems įtariamiesiems pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Visi šie valstybės tarnautojai galėjo prisidėti vykdant neskaidrius viešuosius pirkimus Savivaldybėje. Įtariama, kad jie sudarydavo palankias sąlygas vienam pirkimų dalyviui, todėl jis laimėdavo konkursus ir gaudavo finansinės naudos. Tyrimo duomenimis, už tai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos darbuotojams galėjo būti atsilyginta kyšiais.

Korupcija galėjo pakvipti net kelios dešimtys Savivaldybės konkursų, jų vertė beveik 2 mln. eurų.

Norėtų žinoti daugiau

Kaip „Sekundei“ teigė Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius, STT tyrime figūruojantys Savivaldybės darbuotojai nuo tiesioginio darbo nenušalinti.

„Niekas mums nieko nepaaiškina. Norėtume žinoti, kokios sankcijos skirtos specialistams – ką jie gali dirbti, nuo kokių darbų turėtų pasitraukti. Tiriami tik 2016 metų viešieji prikimai, o dabar atliekami kiti darbai. Galiausiai – STT tikriausiai nušalintų nuo pareigų, jei to reikėtų“, – svarstė vicemeras.

A. Pociaus teigimu, įtarimai kolegoms nesutrukdė tiesioginio Savivaldybės darbo, bet atnešė sumaišties ir nesaugumo jausmą. Žmonėms kyla įvairių abejonių dėl įstaigos skaidrumo, ir tai kompromituoja pačią Savivaldybę.

Paklaustas, ar užteko rajono vadovų kontrolės, mero pavaduotojas teigė, kad sužiūrėti visko neįmanoma: „Vienas projektas sudaro šimtus lapų, o tų projektų buvo daugybė. Aš niekaip nesugebėčiau visko sužiūrėti – tai tas pats, kas knygoje ieškoti nepadėto kablelio. O skyrių Savivaldybėje – irgi ne vienas. Todėl ir pasitikėta specialistais.“

Jei šie, vicemero nuomone, nebuvo sąžiningi, viskas išaiškės. O koks jų laukia likimas rajono Savivaldybėje, esą parodys tyrimo pabaiga ir žalos dydis.

„Manau, kad tas tyrimas tęsis metus ar net dvejus. Jei darbuotojai nekalti, tai jiems bus labai sunku laukti išteisinimo. O jei kalti – reikės vertinti padarytą žalą“, – pabrėžė A. Pocius.

Vadovai nieko neįtarė

Vicemeras sakė, kad įtarimai kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba susiję su kelių ir melioracijos projektais. Nors anksčiau „Sekundės“ kalbinti Žemės ūkio skyriaus specialistai bandė tai neigti, A. Pocius patikino, kad nėra ko slėpti, nes tiesa vis tiek išlįs.

Be to, pasak vicemero, šiame tyrime figūruoja ir bendrovė „Panevėžio melioracija“, kuri praėjusiais metais turėjo labai daug sutarčių su rajono Savivaldybe ir laimėjo ne vieną viešąjį konkursą melioracijos darbams atlikti.

Susisiekti su „Panevėžio melioracijos“ vadovu Vidmantu Bernatavičiumi „Sekundei“ nepavyko. Viešojoje erdvėje nurodytu jo telefono numeriu atsiliepusi moteris pasakė, kad direktoriaus nėra, ir baigė pokalbį.

Didelę dalį „Panevėžio melioracijos“ akcijų turi Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Ligoninėje besigydantis rajono vadovas teigė nieko nežinąs apie įmonės sąsajas su STT tyrimu. O apie Savivaldybės darbuotojų aferas tikino anksčiau net neįtaręs.

„Vadovai tokių dalykų nelabai ir žino – viską daro specialistai. Viešųjų pirkimų daugybė, visų patikrinti neįmanoma. Mums svarbu rezultatai – tai, kas realybėje įgyvendinama. Būtume žinoję, kad taip daroma, būtume patarę darbuotojams“, – „Sekundei“ tvirtino meras.

Jis sakė, kad dar rudenį medikų buvo įspėtas dėl širdies sutrikimo. Savaitgalį pasijutęs blogai P. Žagunis kreipėsi į gydytojus. O pirmadienį gavo nemalonią žinią iš savo darbovietės.

Melioracija vyko aktyviai

„Sekundė“ jau rašė, kad Panevėžio rajono savivaldybėje melioracijos projektai itin suaktyvėjo pastaraisiais metais. Nuo 2007-ųjų Lietuvos ūkininkams ir žemdirbiams buvo pasiūlyta galimybė už Europos Sąjungos paramą nusausinti laukus.

Valstybė tokiems darbams finansavimo jau nemažai metų neskyrė. Todėl gyventojai ėmė naudotis tokia pagalba, o panašių projektų itin padaugėjo nuo 2010-ųjų.

Nuo tada Panevėžio rajonas tapo vienu iš pirmaujančiųjų visoje šalyje pagal melioracijos mastus. Rajono žemdirbiai seniūnijose ėmė burtis į melioracijos statinių naudotojų asociacijas ir teikti brangius nusausinimo projektus. Vieno jų vertė siekdavo ir šimtus tūkstančių eurų. Be Europos Sąjungos pinigų, tam tikrą dalį šių projektų teko finansuoti iš rajono biudžeto.
Melioracijos darbų viešuosius pirkimus kiekviena šalies savivaldybė minėtai paramai gauti rengdavo skirtingai: kai kur tokius konkursus organizuodavo ūkininkų asociacijos, kitur šią pareigą prisiimdavo savivaldybės. Pastarąjį variantą pasirinko Panevėžio rajono savivaldybė.
Todėl rajono Tarybai kelerius pastaruosius metus tekdavo labai dažnai balsuoti dėl žemdirbių melioracijos projektų.

Absoliutus laimėtojas

Nors rajono Savivaldybės specialistai nenorėjo komentuoti, kam labiausiai sekėsi viešuosiuose melioracijos projektų konkursuose, internetinė svetainė „Rekvizitai.lt“ pateikia įspūdingą vienos įmonės sėkmės istoriją.
Itin daug sutarčių su Panevėžio rajono savivaldybės administracija nuo 2012 metų sudarė UAB „Panevėžio melioracija“.

Šio bendradarbiavimo suma per ketverius metus pasiekė daugiau nei 2,2 mln. eurų. O per pastaruosius dvejus metus įmonė laimėjo absoliučiai visus viešuosius pirkimus, kuriuose dalyvavo.
„2012 metais Panevėžio melioracija dalyvavo 6 viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjas ir laimėjo 5 (83 proc.) jų. 2013 metais įmonė dalyvavo 6 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 2 (33 proc.) jų. 2014 metais įmonė dalyvavo 2 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 0 (0 proc.) jų. 2015 metais įmonė dalyvavo 49 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 49 (100 proc.) jų. 2016 metais įmonė dalyvavo 63 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 63 (100 proc.) jų“, – skelbia „Rekvizitai.lt“.
Nuo 2012-ųjų bendras „Panevėžio melioracijos“ pasiūlymų skaičius konkursuose yra 126, iš jų 119 laimėti. Ketverius pastaruosius metus įmonės paslaugas dažniausiai pirko Panevėžio rajono savivaldybės administracija, kiek rečiau – Panevėžio rajono Daukniūnų bei Berniūnų melioracijos statinių naudotojų asociacijos.

Įmonė „Panevėžio melioracija“ turi 21 akcininką. Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis valdo daugiau nei 17 tūkst. šios bendrovės akcijų. Nuo 1994-ųjų iki 2003-iųjų jis ėjo „Panevėžio melioracijos“ direktoriaus pareigas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų