Dėl siaučiančio maro ūkius turėję likviduoti ūkininkai buvo įsipareigoję iki šių metų rugsėjo 30 dienos kiaulių neauginti. Terminui praėjus, vėl atsiranda norinčiųjų užsiimti kiaulininkyste. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Į rajono ūkius sugrįžta kiaulės

Į rajono ūkius sugrįžta kiaulės

Praėjusią savaitę šalyje nustačius penkiasdešimtą afrikinio kiaulių maro židinį jų laikymo vietose, Panevėžio rajone kol kas nedrąsiai džiaugiamasi atsitraukusia liga.

Jau atsiranda ir pirmieji ūkininkai, planuojantys vėl auginti kriukses. Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojo Žydrūno Vaišvilos teigimu, paskutinė šerno gaišena Panevėžio rajone rasta liepos 30-ąją, o sergantis šernas nušautas rugpjūtį. Tad rugsėjį ir spalį neturėta nei kritusių, nei nušautų sergančių šernų. Tiesa, per daug dėl to nedžiūgaujama – baiminamasi galimos antros protrūkio bangos.

Šalyje jau yra tokios patirties. Alytaus rajone atsitraukusi liga po kurio laiko vėl atsinaujino. Nors daug šernų iššaudyta, tačiau likusieji dauginasi. Be to, sergančiųjų gali atklysti iš gretimų rajonų.

Griežti reikalavimai

Anksčiau išskerdusieji kiaules buvo įsipareigoję iki šių metų rugsėjo 30 dienos jų neauginti. Terminui praėjus, vėl atsiranda norinčiųjų tuo užsiimti. Pasak Ž. Vaišvilos, prieš tai būtina gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Aptikus be leidimo auginamas kiaules, grėstų ne tik bauda, bet ir vėl tektų jas išskersti. Kol į tarnybą kreipiasi pavieniai ūkininkai. Šiuo metu visame Panevėžio rajone kiaulių augintojų telikę apie 40, anksčiau jų buvo keli šimtai.

Viršininko pavaduotojo teigimu, išduodant leidimą vėl auginti kiaules, labai griežtai žiūrima, kad būtų atitikti reikalavimai, o jie tokie pat, kaip ir anksčiau – apsitverti pastatus, persirengti kitais drabužiais prieš einant į tvartą, prie įėjimo patiesti dezinfekcinį kilimėlį, kiaulės privalo turėti dokumentus.

„Žmogus turi pats suprasti, kad tokių reikalavimų turi laikytis ne dėl mūsų.“

Ž. Vaišvila

Tvarte nerekomenduojama laikyti net vištų, mat tuomet tvarto durys paprastai būna atviros ir skraido vabzdžiai. Be to, pastebėta, kad net du židiniai ūkiuose buvo ten, kur kartu buvo ir iš laukų atvestos karvės.

„Žmogus turi pats suprasti, kad tokių reikalavimų turi laikytis ne dėl mūsų. Jam į sąmonę turi būti įaugę, kad reikia neperžengti, neperšokti dezinfekcinio kilimėlio, o nusivalyti kojas“, – sako Ž. Vaišvila.

Bėda ir gretimose šalyse

Šiemet Panevėžio rajone rasta 361 šerno gaišena. Iš 59 nušautų šernų 23 buvo ligoti. Šiais metais nė viename rajono ūkyje nenustatyta ligos židinių, tačiau per visą ligos protrūkį nustatyti 7 tokie atvejai: trys Krekenavos seniūnijoje, 2 – Miežiškių, po vieną – Velžio ir Ramygalos seniūnijose. Nors kiaulių maras nuo Panevėžio rajono kiek atsitraukė, Ž. Vaišvilos manymu, atsipūsti dar per anksti. Anot jo, svarstoma, kad smulkūs augintojai kiaules laikytų šaltuoju metų laiku, nes ligos židiniai paprastai išlenda šiltuoju sezonu.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šalies laukiniams gyvūnams afrikinis kiaulių maras nustatytas 1 257 vietose 2 804 šernams (2 509 gaišenoms ir 295 sumedžiotiems). Lyginant 2017 ir 2018 metų to paties laikotarpio statistikos duomenis, šiais metais beveik trečdaliu sumažėjo sumedžiojamų šernų, tačiau jų gaišenų miškuose randama beveik dvigubai daugiau nei pernai. Nugaišusių šernų pastebimai padaugėjo Akmenės, Jonavos, Mažeikių, Šiaulių, Ukmergės rajonuose. Dėl afrikinio kiaulių maro nuo metų pradžios Lietuvoje jau sunaikinta 22,7 tūkst. kiaulių. Paskutinis atvejis – 50-asis – fiksuotas Akmenės rajono ūkyje, kuriame auginta 15 kiaulių. Šis ūkis ne per toliausiai nuo kito, kuriame rugpjūčio pradžioje taip pat aptiktas židinys.

Liga plinta ir kitų šalių ūkiuose. Rumunijoje šiemet užregistruoti 986 protrūkiai, Lenkijoje – 109, Ukrainoje – 88, Kaliningrado srityje – 19, Moldovoje – 13, Italijoje ir Latvijoje – po 10. Daugiausia afrikiniu maru užkrėstų vietų fiksuota Lenkijoje – 1 961, Latvijoje – 559, Estijoje – 198, Rumunijoje – 60, Vengrijoje – 35.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų