Rajono telkiniuose darbuojasi mokslininkai

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Aktualijos
• 2021.09.12 08:30

Žvejus traukiantys Panevėžio rajono vandens telkiniai sulaukė ir mokslininkų dėmesio. Šiomis dienomis tiriama, kiek ir kokių žuvų gyvena Jotainių tvenkinyje ir Juodžio ežere. Savo eilės laukia ir dar devyni.

Pirmieji tyrimo rezultatai Jotainiuose rodo, kad žuvų kaimo tvenkinyje daug – trūksta jų skaičių galinčių sureguliuoti plėšrūnų.

Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadybininkės Irutės Kazickienės teigimu, draugija turi leidimą žvejybai vienuolikoje rajono vandens telkinių – dešimtyje tvenkinių ir Juodžio ežere. Sutartys dėl leidimų baigsis 2023 metais, o kad jos būtų pratęstos, privaloma atlikti mokslinius tyrimus ir išsiaiškinti, kiek ir kokios rajono tvenkiniuose plaukioja žuvies. Pasak I. Kazickienės, kol kas užsakyti keturių didžiausių vandens telkinių tyrimai – Jotainių, Liberiškio, Stepanionių (Dubulių) tvenkinių ir Juodžio ežero. Likusieji septyni bus tiriami ateinančiais metais.

„Tokie tyrimai Panevėžio rajone daryti gal prieš dešimt metų ir tik didžiuosiuose telkiniuose, o dabar reikės visuose“, – sako I. Kazickienė.

Ką aptiks mokslininkai, sunku nuspėti net žvejams. I. Kazickienė mano, kad didelių staigmenų nereikia tikėtis. Panevėžio rajono vandenyse daugiausia plaukioja lydekų, sterkų, karosų, karpių, yra ir karšių, lynų.

„Dabar žvejai netgi giriasi, kad Dubulių tvenkinyje pagauna net ungurių“, – sako Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos atstovė.

Bėda – per mažai vandens

Šią savaitę tyrimus Juodžio ežere ir Jotainių tvenkinyje pradėjęs Vilniaus universiteto Biomokslų instituto docentas dr. Egidijus Bukelskis pasakoja, jog esminis tikslas – nustatyti žuvų išteklių būklę, kokių jų būtų galima įleisti.

Kitą savaitę bus tiriamas Liberiškio tvenkinys, o Dubulių tyrimas gali nusikelti jau į kitus metus. Mokslininko žiniomis, čia pusiau nuleistas vanduo, tad gali kilti problemų tiriant jo fauną.

„Jeigu tvenkinys labai negilus, darbas nebus objektyvus“, – sako mokslininkas.

Po tyrimų Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijai bus pateiktos rekomendacijos bent penkeriems metais.

Dr. Egidijus Bukelskis šią savaitę pradėjo tyrimus Juodžio ežere ir Jotainių tvenkinyje, eilėje laukia ir dar devyni rajono telkiniai. P. Židonio nuotr.

Sugavus paleisti

Situacija Jotainiuose dr. E. Bukelskio nenustebino. Šio tvenkinio produktyvumas labai aukštas, tačiau mokslininko tai nedžiugina.

„Žuvys auga, klesti, bet ne visai proporcingai, ne visai taip, kaip turėtų būti“, – pastebi ichtiologas.

Jotainių tvenkinyje gyvena daug menkaverčių žuvų – smulkių kuojų.

„Nutiko taip, kad dėl labai didelio žuvų skaičiaus kai kurioms jų neliko maisto. Karšiai šiame telkinyje auga labai lėtai. Jų didelių labai nedaug, bet smulkių karšiukų, sveriančių vos 20–30 gramų, aibė“, – pasakoja mokslininkas.

Pagrindinės plėšrūnės, kurios greičiausiai nespėja išgaudyti smulkmės, – lydekos ir sterkai.

„Sterkai Jotainių tvenkinyje veisiasi ir jų daug, bet nėra dideli. Didžiausias sugautas tebuvo virš kilogramo, kai šiaip sveria ir iki 8–10 kilogramų. Tokie užaugę sureguliuotų smulkių karšiukų skaičių“, – sako dr. E. Bukelskis.

Jis svarsto, kad galbūt reikėtų pagalvoti į šį telkinį šiek tiek įleisti šamų, kurie prisidėtų subalansuojant žuvies išteklius tvenkinyje.

„Žuvų bendrija kiekviename vandens telkinyje turi būti subalansuota. Negali būti vienų daug, o kitų mažai“, – pabrėžia mokslininkas.

Pasak dr. E. Bukelskio, žuvų ištekliams įtaką daro ir žvejai. Plėšrūnės meškeriotojams patrauklios ir per lydekų sezoną jų nemažai išgaudoma. Mokslininko manymu, žvejai galėtų prisidėti prie Jotainių tvenkinio faunos sureguliavimo tiesiog paleisdami atgal ant jų kabliukų užkibusias plėšrūnes.

Anot tyrinėtojo, šalyje daugėja entuziastų, kurie pagavę plėšrūnę lydeką paleidžia atgal.

„Tikrai nėra būtina pagautą lydeką valgyti. Pažiūrėti gera, gražu, bet ji turi atlikti savo darbą. Jeigu nebus šių žuvų, mes nepasieksime tokio lygmens, jog mūsų vandenys būtų visiems malonesni“, – sako tyrėjas.

Tvenkiniui grasina žolės

Mokslininkas pastebėjo ir kitą Jotainių tvenkinio problemą – jis seklus ir beveik trečdalis užžėlę būdmaine rūgtimi.

„Kodėl būdmaine? Kad būdą maino. Ji gali augti ir sausumoje, ir vandenyje. Tie jos plotai nėra palankūs šio tvenkinio būklei“, – aiškina dr. E. Bukelskis, tokių šio augalo plotų ežeruose niekur iki šiol nematęs.

Mokslininko teigimu, į tvenkinį iš dirbamų laukų priteka daug biogeninių medžiagų – azoto, fosforo, nes aplink išvystytas žemės ūkis. Šios medžiagos kaupiasi tvenkinyje ir jis pradeda sparčiau užželti.

Mokslininko nuomone, plintančią būdmainę tvenkinyje galėtų naikinti baltieji amūrai.

„Reikia jų įleisti nepadauginant, bet kad būtų bent po kilogramą ar pusantro. Tokių nesuėstų plėšrūnės ir tuomet pajausime poveikį“, – siūlo ichtiologas.

Jo teigimu, prie to turėtų prisidėti ir visuomenė: kol amūrai užaugs iki 3–4 kilogramų, jų negaudyti, o sugavus – paleisti.

„Žinau ne vieną bendruomenę – ir kaimo, ir sodininkų – kurios siekia savo telkinius subalansuoti, kad vanduo būtų švaresnis, gražesnis, tinkamesnis maudytis ir kad žuvims būtų maisto, jos būtų puošmena, o ne tik maisto produktas ant stalo padėti“, – džiaugiasi dr. E. Bukelskis.

Paukščių rojus

Dėl Jotainių telkinio perspektyvos sunerimęs mokslininkas mato, dėl ko galima juo pasidžiaugti.

Šio tvenkinio pakrantės užžėlusios plačialapiais švendrais. Tai puiki terpė vandens paukščiams, o jų čia – daugybė. Mokslininkas spėjo išvysti praskrendant keletą rūšių ančių, kragų.

„Vandens paukščiams šis telkinys tikrai puiki buveinė. Tuo reikia džiaugtis. Kragai turi sočiai maisto. Duok Dieve, kad jie čia gyventų ir žuvelytes valgytų“, – sako dr. E. Bukelskis.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• #Mokslas
• #Panevėžys
• #telkiniai
• #tyrimai