-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dar šįmet Panevėžio rajono perlą turėtų imtis tirti kultūros paveldo ekspertai, po jų ateitų eilė ir restauratoriams.
Smilgių parapijos klebonas Eugenijus Staleronka nerimauja, kad medinį altorių jau graužia kirvarpos.
Tačiau brangūs restauravimo darbai pačiai parapijai būtų neįkandami.
„Jam reikalinga restauracija, bet nei mes atliksime, nei vyskupijos kurija, nes tam reikėtų nemažai pinigų“, – sako dvasininkas.
Jo žiniomis, toks altorius, sujungtas iš kelių dalių – bene vienintelis Baltijos šalyse.
„Smilgių bažnyčios altorius yra ypatingos meninės vertės. Vienas puošniausių Baltijos šalyse. Jo puošyba unikali.“
I. Baliulytė
Į Smilgius atsikraustęs 2021 metų rudenį, E. Staleronka prisiminė ankstesnįjį kleboną minėjus, jog jau senokai planuojama tvarkyti altorių.
Kada paskutinį kartą jis remontuotas, dvasininkas nerado informacijos. Tik žinoma, kad devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje bažnyčioje įrengtas šildymas, buvo tvarkoma ir pati šventovė.
Pasak klebono, maldos namus parapija dar paremontuoja – nudažė išorę ir stogą. Tačiau ir tokiems darbams reikėjo Panevėžio rajono savivaldybės pagalbos. Išsiversti vien iš aukų, pasak E. Staleronkos, kaimo bažnytėlei nelengva.
„Jei Savivaldybė neparemtų, būtų sunku. Kaime žmonių mažėja. Jaunų žmonių mažai, daugiausia likę pensininkai“, – kalbėjo dvasininkas.
Šis iš kelių dalių sujungtas Smilgių bažnyčios altorius – unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir išskirtinis visose Baltijos šalyse. „Sekundės“ nuotr.
Kultūros paveldo departamento Teritorijų planavimo ir paveldo tyrimų organizavimo skyriaus specialistė Indrė Baliulytė patvirtino, kad paveldotvarkos programoje Smilgių bažnyčios altoriaus tyrimams numatyta 25,4 tūkst. eurų.
Jos teigimu, tokio didžiuliam ir sudėtingam objektui ištirti ši suma nėra didelė.
Tyrimus planuojama pradėti dar šiemet, o baigti kitąmet.
Tokie darbai turėtų atskleisti, kokia altoriaus būklė, kur ir kas metams bėgant buvo uždažyta, ką paveikė laikas ar kenkėjai ir pan. Remiantis gauta informacija, būtų ruošiamasi altorių restauruoti.
Pasak I. Baliulytės, altoriaus sutvarkymu rūpinamasi jau seniai. To ėmėsi dar čia 2006–2013 metais klebonavęs Bronius Antanaitis.
Tačiau tuomet tokiems grandioziniams darbams neatsirado pinigų.
„Smilgių bažnyčios altorius yra ypatingos meninės vertės. Vienas puošniausių Baltijos šalyse. Jo puošyba unikali“, – pabrėžia I. Baliulytė.
Manoma, kad altorius skaičiuoja jau antrą šimtmetį, o kai kurios jo dalys – dar senesnės.
I. Baliulytė spėja, kad jo restauravimas gali užtrukti ir keletą metų.
XIX amžiaus pabaigoje caro valdžia neleido prie Smilgių bažnyčios statyti naujos varpinės, tad ji sumontuota per naktį, o kad valdžios atstovai nesuprastų, jog statinys – naujas, apdrabstyta purvu. „Sekundės“ nuotr.
Kultūros vertybių registre nurodoma, kad dabartinė Smilgių bažnyčia statyta 1764 metais, o 1858 metais perstatytas pagrindinis jos fasadas ir bokštai.
Tačiau dar iki tol Smilgiuose būta šventovės. Pirmieji maldos namai dokumentuose minimi dar 1645 metais.
Rokoko stiliaus Smilgių šventovės altoriai labai vertinami. XIX amžiuje klebonaujant kunigui Jonui Radavičiui trys altoriai buvo sujungti į vieną. Tą atliko meistras Jonas Balčius-Balčiauskas, pridėjęs daugiau ornamentuotų plokščių ir kolonų.
Didįjį Viešpaties Jėzaus altorių puošia du paveikslai ir 7 medinės skulptūros. Kitus du – po du paveikslus ir dvi skulptūras. Manoma, kad kairioji altoriaus dalis likusi dar iš senosios XVII amžiaus bažnyčios.
Tiek altoriai, tiek visas Smilgių bažnyčios kompleksas yra saugomi valstybės ir laikomi vienais vertingiausių nacionalinių architektūros paminklų.
Bažnyčios šventoriuje stovinti varpinė, išsiskirianti medine ažūrine puošyba, žinoma kaip knygnešių vieta.
Joje spaudos draudimo metais knygnešiai slėpdavo uždraustą lietuvišką spaudą.
Varpinės statybos istorija taip pat įdomi.
XIX amžiaus pabaigoje caro valdžia neleido statyti naujos, tad pasakojama, kad varpinė buvo sumontuota per naktį. O tam, kad carinės valdžios atstovai nesuprastų, jog statinys – naujas, jį tiesiog apdrabstė purvu.
